Šiose derybose vyriausybė sieks su ELN sudaryti susitarimą, analogišką istorinei sutarčiai, kuri buvo pasirašyta su marksistų partizanų judėjimu – Kolumbijos revoliucinėmis ginkluotosiomis pajėgomis (FARC), ir galutinai įtvirtinti šalyje taiką po 53 metus trukusio karo.

Derybos prasidės 17 val. (vidurnaktį Lietuvos laiku) jėzuitams priklausančioje valdoje „ Hacienda Cashapamba “ už maždaug 30 km nuo Ekvadoro sostinės Kito.

Antradienį numatyta tik atidarymo ceremonija, o trečiadienį derybininkai jau imsis darbo.

Tačiau ekspertai įspėja, kad ELN bus sunkesnis derybų partneris už FARC ir mažai tikėtina, kad susitarimą pavyks sudaryti iki prezidento Juano Manuelio Santoso kadencijos pabaigos ateinančiais metais.

J. M. Santosas, už taikos pastangas pelnęs praėjusių metų Nobelio taikos premiją, viliasi, kad pusę amžiaus trunkančio konflikto užbaigimas taps jo svarbiausiu politiniu.

Prezidentas, nepaisydamas ekspertų įspėjimų, prieš derybas tryško optimizmu.

„Šis konfliktas baigėsi“, – sakė jis praėjusį ketvirtadienį, Bogotoje atidarydamas Nobelio taikos premijos laureatų susitikimą.

„Viešas derybų tarp Kolumbijos vyriausybės ir ELN etapas… leis mums pasiekti visišką taiką“, – pabrėžė J. M. Santosas.

Šaltojo karo metais prasidėjęs pilietinis karas, per kurį žuvo daugiau nei 260 tūkst. žmonių, o dar 60 tūkst. dingo, yra paskutinis didelio masto ginkluotas konfliktas vakarų pusrutulyje.

Kai pernai lapkritį buvo pasirašyta istorinė taikos sutartis su FARC – seniausia ir didžiausia kairiųjų sukilėlių grupuote, ELN liko vienintele sukilimo dalyve.

ELN turi apie 1 500 kovotojų, daugiausia šalies šiaurėje ir vakaruose.