Iranas turi kelis pasirinkimo variantus, pavyzdžiui visuotinė karinė operacija, apimsianti visą regioną arba nuosaikesnis puolimas per tarpininkus Libane ir Gazos ruože. Trečiasis galimas variantas - teroristinė kampanija, nukreipta prieš Izraelio ambasadas ir kitus žydų objektus visame pasaulyje.
Be to, bet kokia Irano kontrataka turės ir globalių pasekmių, tarp kurių ir ekonomikos augimo sulėtėjimas (dėl išaugsiančių naftos ir degalų kainų, degalų trūkumo, kurį sukels transportavimo kliūtys Persijos įlankoje, ir JAV įsipainiojimo į dar vieną karinį konfliktą).
„Po smūgio pačiam Iranui iškils strateginė dilema“, - teigia Užsienio santykių tarybos branduolinio saugumo specialistas Matthew Kroeningas.
„Viena vertus, jis bus priverstas imtis veiksmų, nes norės išsaugoti savo reputaciją nacionaliniame lygmenyje ir atnaujinti atgrasymo strategiją tarptautiniame. Kita vertus, Iranas tikrai nenorės rinktis karo su Izraeliu ar JAV, per kurį rizikuotų prarasti valdantįjį režimą. Taigi Teheranas bandys elgtis atsargiai – kažką daryti, tačiau nepersistengti“, - mano M. Kroeningas.
Analitikai sutinka, jog Irano atsako prigimtis ir mastas priklausys nuo daugelio nenuspėjamų veiksnių, tarp kurių Teherano nuomonė apie Vašingtoną – koks buvo JAV pritarimo Izraelio veiksmams laipsnis.
Remiantis visuotiniu įsitikinimu, Iranas greičiausiai turėtų prašyti islamistų kovotojų iš „Hamas“ Gazoje ir „Hezbollah“ Libane paleisti raketų į Izraelio taikinius. Teheranas greičiausiai ir pats paleistų dalį savo turimų ilgo nuotolio „Shahab-3“ raketų, taip pat finansuotų teroristinius išpuolius prie Izraelio ambasadas ir kitus taikinius visame pasaulyje.
Tačiau analitikai nesutaria dėl to, ar Iranas bandytų pakenkti JAV interesams ir kitoms trečiosioms regiono šalims, turint omenyje, jog itin agresyvus atsakas paskatintų Vašingtoną imtis rimtų veiksmų, o tai tik dar labiau pablogintų Irano padėtį tarptautinėje bendruomenėje po Izraelio atakos.
„Irane gajus įsitikinimas, jog JAV ir Izraelio interesai Artimuosiuose Rytuose – praktiškai identiški ir persipinantys, taigi jeigu Izraelis pultų Iraną, Teheranas mano, jog tik todėl, kad Vašingtonas Izraeliui uždegtų žalią šviesą“, - teigia vyresnysis tarptautinės politikos analitikas iš „Rand Corp.“ bei vienas iš knygos „Israel and Iran: A Dangerous Rivalry“ autorių Alizera Naderis.
Analitiko įsitikinimu, Iranas gali „vaidinti auką“ ir Izraeliui pasiūlyti ribotą atsaką, o tuomet sukelti tarptautinį pasipiktinimą užtrenkdamas duris Jungtinių Tautų inspektoriams ir iš naujo pradėdamas branduolinę programą.
„Visa tai labai sunku prognozuoti, nes karai ne visada vyksta pagal planą, situacija gali bet kurią akimirką tapti nekontroliuojama“, - pridūrė specialistas.
Vienas iš spėjimus dėl Irano atsako pobūdžio apsunkinančių veiksnių – Teherano valdančiojo režimo turimų pasirinkimo variantų gausa.
Iranas jau grasino blokuoti prieigą prie Ormūzo sąsiaurio, per kurį transportuojamas maždaug penktadalis visų pasaulio degalų atsargų. Ekonomikos specialistai prognozuoja, jog, netekus sąsiaurio, naftos kaina už barelį gali perkopti ir 200 dolerių (517 Lt) ribą.
Iranas taip pat gali pradėti finansuoti išpuolius prieš JAV pajėgas Afganistane ar smogti JAV taikiniams Persijos įlankoje, pavyzdžiui karinio laivyno 5-ąjai flotilei, dislokuotai Bahreine. Kitu atveju Teheranas gali pulti JAV sąjungininkus Persijos įlankoje, dauguma kurių atvirai agituoja už smūgį Irano branduoliniams objektams.
Izraelis ir Vakarų valstybės įtaria Iraną besigaminant branduolinį ginklą, ką pats Teheranas atkakliai neigia. Žydų valstybė branduolinį ginklą turintį Iraną suvokia kaip realią grėsmę jų šalies egzistavimui, nes Irano vadovybė ne kartą grasino Izraelį ištrinti iš pasaulio žemėlapio.
Karo žaidimų scenarijai
Irano reikalų specialistės iš „Brookings Institution“ Suzanne Maloney teigimu, Teheranas linkęs bet kokia kaina vengti atviros konfrontacijos su Vašingtonu, nes „JAV pajėgų Persijos įlankoje gausa Teheranui praktiškai suriša rankas ten imtis bet kokių veiksmų neužrūstinant Vašingtono“.
Anot analitikų, taip pat praktiškai neįmanoma nuspėti, kaip JAV prezidentas Barackas Obama reaguotų į tokį scenarijų, ypač jeigu krizė kiltų prezidento rinkimų kampanijos pabaigoje, kai šalies vadovas patirs didelį spaudimą nepraskysti ir padaryti viską, kad būtų užkirstas kelias naujai recesijos bangai.
„Yra tikimybė, jog nedarysime nieko, neskaitant būtinųjų gynybinių veiksmų, nes B. Obama būtų labai nepatenkintas tokiu Izraelio sprendimu ir norėtų pabrėžti, jog tai buvo ne JAV sprendimas: vienas iš būdų tai įrodyti - didvyriškai atremti kelis smūgius ir tylėti“, - teigia kitas ekspertas iš „Brookings Institution“ Michaelis O‘Hanlonas.
„Tarkime, pavyzdžiui, jog Iranas paleidžia raketą į JAV bazę Kuveite, kuri nusileidžia dykumos viduryje, o šrapnelis pražudo du bazėje dirbusius Kuveito gyventojus ir sužeidžia tris JAV karius. Manau, kad būtent tokios atakos atveju JAV prezidentas nuspręstų atsako atsisakyti“, - teigia analitikas.
Kaip jau skelbė „New York Times“, kovą JAV centrinės vadavietės atliktose karinėse simuliacijose buvo numatytos kitokios Izraelio smūgio Iranui pasekmės: esą Iranas smogtų kariniam JAV laivui, pražudytų 200 karių ir paskatintų dar kartą smogti jau apgadintiems Irano branduoliniams objektams.
JAV centrinės vadavietės parengtose schemose buvo numatyta, jog pirmasis Izraelio smūgis branduoliniams objektams Teherano branduolinę programą užvilkintų metams, o po jų sekę JAV veiksmai – dar dvejiems metams.