1. Geri draugai
Šiuo metu B. al Assadas kontroliuoja 25 proc. Sirijos teritorijos ir jis tikrai jos laikysis toliau, nes didelė tikimybė, kad nuo to priklauso jo gyvybė, rašo „The Business Insider“. Nors teritorija, kurią B. al Assadas vis dar valdo, apima tik kelis daug gyventojų turinčius miestus pakrantės zonoje, to jam pakanka, nes jis gauna paramą iš užsienio.
Pastarosiomis savaitėmis B. al Assadui nusiuntusi T-90 tankų, 15 haubicų, 35 šarvuotų transporto priemonių ir 200 jūrų pėstininkų Rusija viliasi apsaugoti savo karines pozicijas, o taip pat ir giliavandenį uostą Viduržemio jūroje – vienintelį Rusijos uostą už buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos ribų.
Šie veiksmai gali būti tik augančio Rusijos dalyvavimo Sirijoje pradžia. Maža to, Iranui nerimą kelia tai, kad Sirija imsis Saudo Arabijos remiamų sirų sukilėlių, juk Saudo Arabija – ilgalaikė Teherano konkurentė regione. Dėl šių baimių Iranas B. al Assado režimui suteikė 1 mlrd. JAV dolerių (0,9 mlrd. eurų) paskolą, skirtą svarbiausių prekių importui.
Sankcijų Iranui panaikinimas ir šios šalies galimybės gauti didesnių pajamų per parą išgaunant papildomą milijoną naftos barelių jau ateinančių metų pabaigoje rodo, kad tai dar toli gražu ne pabaiga. Kadangi tiek Teheranas, tiek ir Maskva paramą B. al Assadui įvardija kaip prieš „Islamo valstybę“ nukreiptus veiksmus, spaudimą jaučiantiems Vakarams telieka duoti atkirtį.
2. Pažįstamas blogis
Vis dėlto B. al Assadui išsilaikyti valdžioje padeda ne tik Rusija ir Iranas. B. al Assadas vertinamas kaip mažesnė iš dviejų blogybių, o Vakarai nebegali daugiau sau leisti valdžios vakuumo Artimuosiuose Rytuose.
Geopolitikoje kaip gyvenime: pažįstamas blogis yra geriau už tą, kurio nepažįsti.
„Islamo valstybė“ šiuo metu kontroliuoja per 50 proc. Sirijos teritorijos. „Islamo valstybė“, be jokios abejonės, - tai labiausiai finansuojama ir geriausiai ginkluota teroristinė organizacija, su kuria pasauliui kada nors yra tekę susidurti.
Ištikimybę „Islamo valstybei“ prisiekė keliolika džihadistų grupuočių 18 pasaulio valstybių. Prie jų prisidėjo per 20 tūkst. kovotojų iš daugiau nei 50 kitų valstybių. Nors neabejojama, kad B. al Assadas – žiaurus diktatorius, vis dėlto jo reikšmė tėra regioninė ir pasauliui apie jį žinoma pakankamai nemažai. „Islamo valstybė“ savo ruožtu vis dar turi potencialo tapti rimtu viso pasaulio galvos skausmu.
3. Daugybė tragedijos formų
Sirijos pilietiniam karui tebesitęsiant šios šalies gyventojai ir toliau moka už jį didžiulę kainą. Šis karas jau nusinešė daugiau nei 200 tūkst. sirų gyvybes, keturiems milijonams šios šalies gyventojų teko palikti tėvynę, o dar 7,6 mln. sirų teko išsikelti iš savo namų, nors jie ir liko Sirijoje.
Iš viso nuo 2011 m. namus palikti teko per pusę šios šalies gyventojų. Jei sulygintume situaciją su atitinkamomis gyventojų proporcijomis JAV, tai prilygtų visų Kalifornijos, Teksaso, Floridos, Niujorko, Ilinojaus, Pensilvanijos, Ohajo, Džordžijos ir Šiaurės Karolinos valstijų gyventojų išsikėlimui.
Net jei karas pasibaigtų jau rytoj, šie žmonės negalėtų sugrįžti namo. Nuo 2011 m. Sirijos ekonomika susitraukė daugiau nei 50 proc., o Sirijos nacionalinė valiuta nuvertėjo 80 proc. JAV dolerio atžvilgiu. Aukų skaičius, kurio pareikalavo šis karas, kalba pats už save. Apjungus šias netektis su ekonominiais nuostoliais gauname nusiaubtą šalį, nepriklausomai nuo to, ar B. al Assadas liks valdžioje, ar ne.
4. Karas dviem frontais
Su „Islamo valstybe“ kovojantis Iranas skiria B. al Assadui daugiau pinigų, o Rusija siunčia daugiau ginklų.
Nors Vakarų valstybės desperatiškai trokšta sunaikinti „Islamo valstybę“, jos nenori šio tikslo siekti B. al Assado rėmimo keliu. JAV mėgino apmokyti Sirijos kovotojus, kad šie priešintųsi „Islamo valstybei“, tačiau nepaisant investuotos 500 mln. JAV dolerių (448,23 mln. eurų) sumos iš amerikiečių apmokytų kovotojų telikę vos keturi ar penki.
Nuolat besipriešinančios B. al Assado gaunamai paramai Vakarų valstybės šiuo metu kovodamos su „Islamo valstybe“ taiko „skaldyk ir valdyk“ principą. Būtent dėl šios priežasties jos suartėjo su Irako kurdais, o JAV netgi žada skirti jiems beveik 180 mln. JAV dolerių (161,43 mln. eurų) siekiančią karinę paramą.
Tikslas – susilpninti „Islamo valstybę“ priverčiant ją veltis į karą dviem frontais, tačiau net ir šis planas reiškia daugybę problemų. Vakarų galiūnės tokios pat paramos kurdams, kurie kovoja su „Islamo valstybe“ iš Sirijos pusės, neteikia.
5. Kuo svarbi Turkija?
Ji svarbi, nes to neleistų. Būdama vienintele NATO nare, turinčia bendrą sieną su Sirija ir Iraku, ši valstybė kritiškai žvelgia į bet kokius mėginimus imtis karinių veiksmų šiose šalyse. Iki šiol Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas rodė didesnį susidomėjimą kurdų sukilėlių, o ne „Islamo valstybės“ bombardavimu.
Iki šių metų rugpjūčio mėn. Turkija jau buvo surengusi 300 atakų iš oro prieš Kurdistano darbo partiją, nors per tą patį periodą prieš „Islamo valstybę“ tokių atakų surengta vos trys. Turkijos ir šiame regione gyvenančių kurdų separatistų istorija sudėtinga ir kupina smurto.
R. T. Erdoganas planuoja panaudoti pašonėje vykstantį karą tam, kad atgaivintų savo politinę sėkmę ir šį rudenį įvyksiančiuose rinkimuose jo vadovaujama partija atgautų absoliučią daugumą.
Vis dėlto partijos populiarumas nuo birželio mėn. Turkijoje įvykusių rinkimų išaugo vos 0,5 proc., nors dar yra laiko, kol turkai ir vėl susirinks prie balsadėžių šių metų lapkričio mėn.
Turkija akcentuoja esminę karo su Sirija problemą – kiekvienas šio žaidimo veikėjas turi savų kėslų. Turkija nori kovoti su kurdais, Iranas trokšta susidoroti su Saudo Arabijos remiamais Sirijos sukilėliais, JAV sutelkusi dėmesį į „Islamo valstybę“, o V. Putinas užsitikrina pozicijas politinėje arenoje duodamas atkirtį Vakarams.
Visuose šiuose ginčuose ir varžybose vienintelis akivaizdus laimėtojas yra B. al Assadas. Galbūt jis kovoja su „Islamo valstybe“ dėl Sirijos kontroliavimo, tačiau būtent „Islamo valstybės“ iškilimas jam kaip tik ir padeda išlikti valdžioje.
