Jie abu vienas iš kito reikalauja atsiprašymų. Jie abu kaltina vienas kitą. Kol abiejų šalių – ir kitų pasaulio valstybių – pareigūnai privačiai mėgina užkirsti kelią eskalacijai, abu lyderiai viešai lieja savo pyktį, kuris būdingas jų abiejų valdymui, publikacijoje „V. Putinas ir R. T. Erdoganas: tokie panašūs, kad negali vienas kito pakęsti“ rašo „The Financial Times“.
Rusijos ir Turkijos prezidentus konfliktuoti verčia tie patys bruožai, kurie juos vienija, sako analitikai.
Jie abu yra populiarūs nacionalistiniai lyderiai, puikiai išnaudojantys tarptautines konfrontacijas, reikalaujantys pagarbos iš užsienio valstybių ir reguliariai keliantys orumo bei istorinės neteisybės klausimus. Dabar, kai jie abu laukia vienas kito atsitraukimo, įtakos šios padėties sprendimui gali turėti ne tik geopolitika, bet ir jų pačių asmenybės.
„Dabar dramatišku būdu viskas pradeda priklausyti nuo R. T. Erdogano ir V. Putino panašumų, – rašė Fiona Hill ir Kemalis Kerisci iš Brookingso analitinių tyrimų centro. – R. T. Erdoganas ir V. Putinas yra tie lyderiai, kurie negali sau leisti, kad juos kas nors stumdytų ar žemintų, kad ir kiek būtų padėta ant kortos“.
Šios savaitės pradžioje abu lyderiai Paryžiuje dalyvaus Jungtinių Tautų viršūnių suvažiavime dėl klimato kaitos ir turės progą susėsti prie derybų stalo ir sureguliuoti šią įtampą. Nors iš pradžių buvo nusiteikęs taikiai, R. T. Erdoganas po lėktuvo numušimo pradėjo šiauštis ir piktintis Rusijos veiksmais.
Savo ruožtu V. Putinas apkaltino Turkiją remiant „Islamo valstybę“, paskelbė sankcijas Turkijos žemės ūkio produkcijai ir nurodė rusams vengti Turkijos kurortų. Jis taip pat neigia Ankaros tvirtinimus, kad ji veikė pagal tarptautinę teisę, įspėdama Rusijos lėktuvo pilotus ir numušdama lėktuvą tik tada, kai jis įskrido į Turkijos oro erdvę.
„Manau, kad jei yra pusė, kuri turi atsiprašyti, tai ta pusė esame ne mes, – per interviu CNN sakė R. T. Erdoganas. – Atsiprašyti turi tie, kurie pažeidė mūsų oro erdvę“.
R. T. Erdoganas buvo nutiesęs raudoną kilimą V. Putinui, kai šis gruodžio mėnesį lankėsi jo naujuose, 600 mln. dolerių kainavusiuose rūmuose Ankaroje. Be to, abu lyderiai bičiuliaujasi su buvusiu Italijos ministru pirmininku Silvio Berlusconi, kuris yra dar viena nestandartinė politinė asmenybė.
Tačiau nors Turkija ir Rusija yra stambios prekybos partnerės, nei V. Putinas, nei R. T. Erdoganas privačiai nedemonstruoja vienas kitam pernelyg daug šilumos, pastebi vienas buvęs turkų diplomatas, dalyvaudavęs abiejų lyderių susitikimuose. Atrodo, kad V. Putinas bodisi ilgomis ir nuobodžiomis R. T. Erdogano kalbomis, o R. T. Erdoganas jaučiasi ignoruojamas dėl Rusijos pareiškimų apie armėnų genocidą, sako diplomatas.
Naujausia Turkijos ir Rusijos konfrontacija įvyko tuo metu, kai V. Putinas tapo kliuviniu Turkijos politikai kaimyninėje Sirijoje. Turkijos prezidentas tvirtina, kad reikia pašalinti Basharą al Assadą iš Sirijos lyderio posto. Tačiau V. Putino sprendimas paremti B. al Assadą karinės aviacijos antskrydžiais nukrypo prieš tas Sirijos sukilėlių grupuotes, kurias JAV vadovaujama koalicija ir Turkija siekia apmokyti ir apginkluoti.
„V. Putino sėkmė suerzinant tarptautinę koaliciją Sirijoje ir sustiprinant savo, kaip itin svarbaus žaidėjo šiame konflikte, vaidmenį, rodo, kaip puikiai Rusijos valdžia iki šiol projektavo savo interesus šiame regione“, – teigė Londone įsikūrusios rizikų vertinimo bendrovės „Maplecroft“ direktorius Anthony Skinneris.
Ji taip pat privertė Turkiją peržiūrėti savo pačios vaidmenį Sirijos pilietiniame kare, dėl kurio jos miestus užplūdo 2,5 mln. pabėgėlių, sustiprėjo „Islamo valstybės“ pyktis ir iš naujo atgijo kurdų kovotojų pasipriešinimas, nors kurdų kovotojai jau sėdo prie derybų stalo.
R. T. Erdoganas nuo kalbų, kad „Artimieji Rytai ir Sirija yra mūsų kiemas ir mes nenorime, kad į jį kas nors kištųsi“, perėjo prie maldavimų, kad reikia ryžtingesnės intervencijos ir aktyvesnio amerikiečių vaidmens, – teigė Dimitaras Bechevas iš Harvardo universiteto Europos studijų centro. – Tai visiškas apsisukimas“.
Abu lyderiai savo valstybėse mėgaujasi didžiuliu populiarumu. Prieš mėnesį V. Putino reitingai pasiekė visų laikų aukštumas, o R. T. Erdogano partija lapkričio 1 dieną laimėjo visuotinius rinkimus, kurie suteikė jam aiškią daugumą ir nutiesė kelią didelę galią turinčiam prezidentavimui – panašiai kaip V. Putino Rusijoje.
„R. T. Erdoganas ir V. Putinas – tarsi broliai dvyniai. Jie abu tarptautiniais reikalais mėgina atitraukti visuomenės dėmesį nuo vidaus problemų. Jie abu puoselėja imperines ambicijas ir naudoja imperinę retoriką, kad sustiprintų asmeninę valdžią. Jie abu nekenčia socialinių tinklų ir laisvos žiniasklaidos. Jie abu apeliuoja į tradicines vertybes, nors patys yra amoralūs tipai. Jie abu yra melagiai ir pjarščikai“, – savo tinklaraštyje abiejų lyderių panašumus vardijo Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas.
„Galiausiai jie abu liks patenkinti: vienas kalbės apie Turkijos ginkluotės pergalę ir Osmanų imperijos atgimimą, o kitas – apie greitą, neproporcingą atsaką ir Turkijos baimę dėl atgyjančios Rusijos imperijos, – rašė A. Navalnas. – Gaila tik piloto: dėl ko jis žuvo?“.