Pajutę "kraują" po sunkių pirmųjų prezidento Francois Hollande'o metų, dešiniųjų lyderiai mobilizavo įnirtingą kampaniją.
Tačiau sociologai įrodinėja, kad Prancūzijos socialinė struktūra ir identiteto krizė taip pat padeda paaiškinti šių debatų nuožmumą.
Sveikinimai ir maorių meilės daina, kuriais praėjusį ketvirtadienį buvo sutiktas gėjų santuokų legalizavimas Naujosios Zelandijos parlamente yra didžiulis kontrastas neslopstančiam įniršiui, kurį panašus įstatymo projektas kelia Prancūzijoje.
Prancūzų parlamentarai praėjusią savaitę kone susimušė, gėjų aktyvistai pranešė apie padažnėjusius išpuolius prieš homoseksualius asmenis, o milijonai žmonių išėjo į gatves pareikšti nepritarimo įstatymo projektui ir žadėjo kovoti iki galo.
Nesutarimai dėl gėjų santuokų Prancūzijoje atitinka politines linijas; prieš minimą įstatymo projektą susivienijo opozicija, pasinaudodama proga didinti spaudimą ir taip sunkumų kamuojamai administracijai.
"Tai buvo pirmoji proga dešiniųjų rinkėjams pareikšti savo nepritarimą Francois Hollande'o prezidentavimui ir (premjero) Jeano-Marco Ayrault vyriausybei", - sakė politikos analitikas Jeanas-Yves'as Camus.
Po nesėkmingos Nicolas Sarkozy perrinkimo kampanijos ir vėlesnio pasitraukimo iš politikos Prancūzijos pagrindinės srovės dešinieji liko sužlugdyti, tad ši proga buvusio prezidento partijai UMP buvo ypač svarbi, sakė J.-Y.Camus.
"Dabar ji yra opozicinė partija ir jai reikia naujo postūmio. Negatyvus socialinis ir ekonominis kontekstas yra palankus nepasitenkinimo plitimui, ir prezidento populiarumas yra labai mažas", - pažymėjo jis.
Prancūzų parlamentarai antradienį, nepaisydami mėnesius trukusių piktų protestų, pritarė įstatymo projektui, su kuriuo Prancūzija turi tapti 14-ąja pasaulio valstybe, legalizavusia tos pačios lyties asmenų santuokas.
Per antrąjį ir paskutinį svarstymą žemieji parlamento rūmai - Nacionalinis Susirinkimas - 331 balsu prieš 225 pritarė projektui, kuriuo gėjų poroms leidžiama tuoktis ir įsivaikinti.
Socialistų teisingumo ministrė Christiane Taubira projekto patvirtinimą pavadino "istoriniu" momentu.
"Jis suteikia naujas teises, tvirtai stoja prieš diskriminavimą ir įrodo, kad mūsų šalis gerbia santuokos institutą", - sakoma netrukus po balsavimo paskelbtame jos pareiškime.
Tačiau parlamente ir gatvėse liko tvyroti didelė įtampa; tvarkos prižiūrėtojai išmetė iš parlamento du protestuotojus, kurie buvo išskleidę transparantą.
Netrukus po to, kai balsavimui buvo pritarta, dešiniųjų partijų deputatai pateikė teisinį skundą Konstitucinei Tarybai.
Pagrindinės opozicinės partijos UMP ir kitų dešiniųjų partijų senatoriai sakė, kad "santuokos apibrėžimo, pamatinio principo ... negalima keisti paprastu įstatymu".
Nuostatos, kuriomis leidžiama gėjų poroms įsivaikinti, pažeidžia Prancūzijos "pamatinius principus", tarp jų - "žmogaus orumo ir lygybės principą", teigia jie.
Tūkstančiai įstatymo oponentų taip pat atsisako pasiduoti ir antradienį vakare dalyvavo demonstracijoje netoli Nacionalinio Susirinkimo.
"Parodysime jiems, kad tai dar nebaigta", - sakė kampanijos dalyvė, Frigide Barjot pasivadinusi komikė, kuri vadovauja projektui nepritariančiai organizacijai "Manif pour tous".
Ji paragino F.Hollande'ą surengti referendumą šiuo klausimu. Kitas masinis protestas planuojamas gegužės 26 dieną.
Prancūzijos katalikų Vyskupų konferencija išreiškė savo nusivylimą įstatymu, o vyskupas Bernard'as Podvinas AFP kalbėjo apie savo "didelį liūdesį".
"Demokratija tarė žodį, - sakė jis. - Tačiau toks prieštaringai vertinamas įstatymas socialinės sanglaudos neatneš".
Įstatymo oponentai žadėjo tęsti kovą, greit parengė konstitucinį skundą ir pažadėjo tolesnes demonstracijas, kad F.Hollande'as būtų spaudžiamas nepasirašyti šio įstatymo.
Sociologas ir centristų europarlamentaras Robert'as Rochefort'as pabrėžė, jog kilęs triukšmas yra dar vienas įrodymas, kad prancūzų visuomenė jaučiasi nesaugi.
"Galvoju, kad gėjų santuokos yra istorijos kursas ir atsiras visose Vakarų valstybėse, ... tačiau (prancūzų) visuomenę įspraudė į kampą jos pačios baimės", - sakė jis.
Nacionalinio identiteto klausimas buvo labai svarbus per N.Sarkozy kadenciją ir nesėkmingą perrinkimo kampaniją, ir daugelis dešiniųjų rinkėjų, kurių stovykla vis plečiasi, viliasi vėl įžiebti šiuos debatus.
Nors Prancūzijos valstybė yra griežtai sekuliari, įstatymo projektas dėl gėjų santuokų pademonstravo, kad nemaža prancūzų visuomenės dalis tebėra griežtai katalikiška ir konservatyvi.
Per projekto priešininkų demonstracijas, kurių kai kuriose dalyvavo šimtai tūkstančių protestuotojų, šeimos žygiavo greta rojalistų, katalikų fundamentalistų ir kraštutinių dešiniųjų nacionalistų.
Visuomenės apklausos nuolat rodė, kad nors kiek daugiau nei pusė prancūzų remia tos pačios lyties asmenų santuokas, panašiai tiek pat nepritaria leidimui gėjų poroms įsivaikinti.
"Vyriausybei buvo šiurkštu iš pradžių užsiminti, kad šiuo įstatymo projektu taip pat bus legalizuota medicinos padedama (homoseksualų porų) reprodukcija", - sakė Michelis Wievorka, vienas garsiausių Prancūzijos sociologų.
J.-Y.Camus teigia, kad projekto Prancūzijoje sukeltas užsidegimas yra "praeities palikimas, kuris vis dar kelia aistras daugiau kaip du šimtmečiai po Respublikos aušros".
Bažnyčios ir valstybės atskyrimas Prancūzijoje buvo krauju permirkęs reikalas ir net praėjus dviem šimtmečiams nesutarimai neišnyko, sako J.-Y.Camus.
Katalikų fundamentalistai gal ir yra nedidelė mažuma, bet ji turi tvirtas pozicijas. Be to, dar esama tokių dešiniųjų, kurie niekada nepripažins kairiųjų vyriausybės teisėtumo.
Tačiau M.Wievorka prognozuoja, kad įstatymo projekto šalininkai paims viršų, nes priešininkų stovykla byra, o protestai, bendrai kalbant, praranda pagreitį arba yra užgrobiami radikalių paribio grupuočių.