V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas kategoriškai paneigė Turkijos ir kitų valstybių tikinimus, kad Rusijos karinės pajėgos, remiančios Sirijos prezidento Basharo al Assado režimą, taip pat ir Sirijos kurdų kovotojus, turėtų prisiimti atsakomybę dėl karo nusikaltimų, nes vien vasario 15 d. surengti antpuoliai nusinešė apie 50 gyvybių.

„Tokius pareiškimus darantys asmenys neturi įrodymų“, - patikino D. Peskovas.

Kaip rašo „The Guardian“, reaguodamas į Maskvos neigimus ir sprendimą siekti, kad Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba pasmerktų Turkijos pasienyje vykdytus apšaudymus, Turkijos ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu Rusijos elgesį pavadino begėdišku ir įžūliu. Jo teigimu, Turkija nebeįsileis dar vienos pabėgėlių bangos iš šiaurinės Sirijos dalies ir imsis visų būtinų veiksmų, kad užkirstų tam kelią.

„Jei Rusija ir toliau elgsis kaip teroristinė organizacija ir vers civilius bėgti, imsimės itin ryžtingo atsako, – pareiškė A. Davutoglu. – Nuo rugsėjo 30 d. rusai surengė jau apie 8 tūkst. niekšiškų, žiaurių ir barbariškų lėktuvų antpuolių, nesvarbu ar tai civiliai ar kariai, vaikai ar seneliai.“

Dėl pastaruoju metu šalia Alepo vykusių kovų namus palikti teko per 50 tūkst. žmonių. Turkiją vis labiau neramina Sirijos kurdų demokratinės sąjungos (PYD) kovotojų užimamos teritorijos. Turkijos teigimu, šios pajėgos yra teroristinės ir ten yra samdinių iš Maskvos.

Kurdų laimėjimai, įskaitant ir svarbios Managh aviacijos bazės užėmimą, lydėti Rusijos antpuolių iš oro. Turkija savo ruožtu atsakė smogdama Sirijos kurdų pozicijoms.

„Hurriyet“ laikraštyje vasario 16 d. išpublikuotos ištraukos iš Turkijos saugumo tarnybų ataskaitos liudija apie Turkijos įtarimus dėl tikslingo Rusijos siekio pabėgėlių krizę panaudoti kaip ginklą.

„Režimo pajėgos ir sąjungininkai mėgina sukurti naują pabėgėlių bangą judėdami Azazo Šiaurės Sirijoje link. Tarp šio miesto ir Kiliso Turkijoje aštuonių kilometrų atkarpoje yra dešimt pabėgėlių stovyklų. Labai tikėtina, kad čia esantys pabėgėliai išvyks prieglobsčio ieškoti į Turkiją, o šias stovyklas užims PYD arba B. al Assado pajėgos“, – rašo „Hurriyet“.

Saugumo pareigūnai šiam turkų leidiniui patvirtino, kad Rusija naudoja taktiką, žinomą Grozno modelio pavadinimu, kuri jau buvo naudota Čečėnijos kare XX a. dešimtajame dešimtmetyje.

Šios taktikos esmė – gyvenamųjų teritorijų miestuose priverstinis ištuštinimas, pasitelkiant vietos gyventojų nustekenimą. Kai tikslas pasiekiamas, imamasi sunkiosios ginkluotės, siekiant galutinai sutriuškinti priešininko pajėgas, po savęs paliekant sugriautus namus ir nuo žemės paviršiaus nušluotą infrastruktūrą.

Atsižvelgiant į tai, kad B. al Assadas jau yra naudojęs kasetines bombas, cheminį ginklą, vykdęs antpuolius iš oro ir naudojęs sunkiąją artileriją civilių gyvenamose teritorijose, Rusijos taktika kažin ar gali pasirodyti nauja. Skirtumas tik tas, kad Rusija tyčia sukuria pabėgėlių srautus tam, kad paveiktų kitas šalis, kurioms tenka dorotis su pasekmėmis.

Praėjusį savaitgalį aršus JAV prezidento Baracko Obamos administracijos politikos dėl intervencijos nevykdymo priešininkas JAV senatorius Johnas McCainas pareiškė, kad Rusijos strategija skirta pabėgėlių krizei gilinti siekiant ją panaudoti kaip ginklą, skaldantį transatlantinį aljansą ir kenkiantį europietiškajam projektui.

Europos politikai susitikę Miuncheno saugumo konferencijoje laikėsi panašios pozicijos. Teigta, kad taikomasi į parduotuves, mokyklas ir ligonines, siekiant priversti vietos gyventojus pasiduoti ir tokiu būdu didinant pabėgėlių srautą Turkijos ir Europos link.

Panašių į vasario 15 d. smūgius antpuolių būta jau ir anksčiau. JAV pareigūnai teigia, kad Rusijos ir Sirijos valdančiojo režimo pajėgos praėjusią savaitę sugriovė dvi pagrindines Alepo ligonines. Iš viso žinoma apie vien šiais metais įvykdytas 14 atakų, nutaikytų į medicinos paslaugų teikimo įstaigas.

Jei iš tikrųjų Rusijai pabėgėliai – tiek politine, tiek ir karine prasme naudingas svertas, panašu, kad šis planas yra veiksmingas. Turkija patiria nuolatinį JAV spaudimą nutraukti Sirijos kurdų bombardavimą, nes pastaruosius remia Vašingtonas.

Dėl šios ir kitų priežasčių šių dviejų NATO valstybių santykiai pastaruoju metu itin prasti. Turkija taip pat nesutaria su Prancūzija, nes pastaroji norėtų, kad Ankara teiktų pirmenybę kovai prieš „Islamo valstybės“ teroristus Šiaurės rytų Sirijoje, tiek ir su visa Europos Sąjunga (ES) bendrai dėl geriausio pabėgėlių krizės sprendimo būdo.

Maža to, V. Putinui džiaugsmą kelianti intensyvėjanti pabėgėlių krizė kelia nesutarimus tarp JAV ir Europos. Buvęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurentas Fabiusas kaltino Vašingtoną abejingumu, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel sprendimas atverti šalies sienas pabėgėliams iš Sirijos sulaukia vis daugiau kritikos Vokietijoje, o Prancūzijos ministras pirmininkas Manuelis Vallsas tokį sprendimą pavadino neišmintingu.

Poziciją pakeitusi A. Merkel dabar palaiko jau ilgą laiką Turkijos išsakomus raginimus virš Šiaurės Sirijos skelbti neskraidymo zoną, siekiant sustabdyti masinius gyventojų išvykimus ir apsaugant čia liekančius taikius gyventojus, tačiau šį siūlymą net kelis kartus yra blokavęs B. Obama.

Turkija savo ruožtu spaudžia visas savo sąjungininkes Vakaruose ir Persijos įlankos regione prisidėti prie ambicingesnės karinės antžeminės operacijos Sirijoje. Tiesa, panašu, kad šiam karo eskalavimo variantui, sprendžiant iš ankstesnių veiksmų, ir vėl pasipriešins rizikuoti nelinkęs B. Obama.