Kipro konfliktas yra vienas ilgiausiai trunkančių geopolitinių ginčų pasaulyje.

Birželio 28 dieną Šveicarijos Alpių kurorte Kran Montanoje prasidėjęs JT remiamų Kipro derybų raundas buvo laikomas „geriausia proga“ išspręsti šį keturis dešimtmečius besitęsiantį konfliktą.

„Labai apgailestaudamas turiu pranešti, kad nepaisant visų delegacijų ir suinteresuotų šalių tvirto pasiryžimo bei įsipareigojimo... Kipro konferencija baigėsi nepasiekus susitarimo“, – žurnalistams sakė JT vadovas.

Praėjusios savaitės pabaigoje pirmą kartą prie derybininkų prisijungęs A. Guterresas iš pradžių buvo nusiteikęs labai optimistiškai. Jis tvirtino, kad derybos vyksta „labai konstruktyviai“, ir ragino Kipro graikų ir turkų bendruomenes pasinaudoti „istorine proga“ rasti ilgalaikį salą padalijusio konflikto sprendinį.

Tačiau greitai JT vadovo optimizmas išblėso. Ketvirtadienį ryte jis grįžo į Šveicariją, kad pamėgintų padėti derybininkams rasti išeitį iš aklavietės.

A. Guterresas visą dieną vedė derybas su Kipro prezidentu Nicu Anastasiadesu ir Kipro turkų lyderiu Mustafa Akinci, taip pat vadinamųjų šalių laiduotojų – Graikijos, Turkijos ir buvusios Kipro kolonijinės valdytojos Didžiosios Britanijos – užsienio reikalų bei Europos reikalų ministrais.

Tačiau išaušus penktadieniui JT vadovui, kurio jo laukė kelionė į Hamburgą dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, teko su kartėliu pripažinti, kad derybos baigėsi „nepasiekus rezultato“.

„Buvo akivaizdu, kad tarp delegacijų pozicijų tam tikrais klausimais vis dar esama didžiulio atotrūkio ir susitarimas neįmanomas“, – sakė A. Guterresas, tačiau išsamiau to nekomentavo.

Visgi jis pabrėžė, kad nors Kran Montanos konferencija nedavė rezultatų, „tai nereiškia, jog nereikalingos kitos iniciatyvos siekiant išspręsti Kipro problemą“.

Maždaug milijoną gyventojų turintis Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai įsiveržusios Turkijos pajėgos okupavo salos šiaurę, atsakydamos į Atėnų organizuotą perversmą, kurio tikslas buvo prijungti salą prie Graikijos.

Šiaurinę salos dalį valdo 1983 metais nepriklausoma pasiskelbusi Šiaurės Kipro turkų respublika, kurią pripažįsta tik Turkija. Ankara ten tebelaiko daugiau nei 35 tūkst. karių.