Ukrainos valstybinė fiskalinė tarnyba (GFS) paskelbė 38 knygų, draudžiamų įvežti į šalį, sąrašą, kuriame išvardytos Rusijos autorių knygos, daugiausiai išleistos 2014–2015 metais. Tarp patekusių į tą sąrašą buvo žiniasklaidos garsenybių, tokių kaip Sergejus Dorenka, taip pat kritikų pagyrimų pelnęs rašytojas Eduardas Limonovas.
„Piliečiams, taip pat išoriniams ekonominės veiklos subjektams, kurių veikla susijusi su knygų gabenimu per Ukrainos pasienio muitinę, pateikiame leidinių, kuriuos draudžiama įvežti Ukrainos teritoriją, sąrašą, siekiant užkirsti kelią informacinio karo ir dezinformacijos metodų naudojimui prie Ukrainos piliečius, neapykantos žmonėms, fašizmo, ksenofobijos ir separatizmo ideologijų skleidimą ir nutraukti kėsinimąsi į teritorinį vientisumą bei Ukrainos konstitucijos nustatytą valstybės santvarką“, – sakoma GFS tinklalapyje paskelbtame pranešime.
Tarp uždraustų leidinių išvardytos Maksimo Kalašnikovo ir Sergejaus Buntovskio knygos „Putino kodas“ (Kod Putina), „Nepriklausoma Ukraina: projekto krachas“ (Nezavisimaja Ukraina: krach projekta), „Pirmyn į TSRS-2“ (Vpered v SSSR-2), „Rusų tautos genocidas“ (Genocid russkogo naroda), „Antrojo dešimtmečio cunamis“ (Cunami 2010-ch godov), „Antžmogis kalba rusiškai“ (Sverchčelovek govorit po-russki); E.Limonovo knyga „Kijev kaput“ (Kijev kaput. Kniga jarosti), Aleksandro Dugino „Ukraina. Mano karas. Geopolitinis dienoraštis“ (Ukraina. Moja vojna. Geopolitičeskij dnevnik) ir „Rusijos Eurazijos revanšas“ (Evrazijskij revanš Rossii); Fiodoro Berezino „Ukrainos frontas. Raudonosios žvaigždės virš Maidano“ (Ukrainskij front. Krasnye zvezdy nad Maidanom) ir „2010-ųjų karas. Ukrainos frontas“ (Vojna 2010. Ukrainskij front); Nikolajaus Starikovo „Ukraina. Chaosas ir revoliucija – dolerio ginklas“ (Ukraina. Chaos i revoliucija – oružie dollara) bei „Rusija. Krymas. Istorija“ (Rossija. Krym. Istorija) ir kiti kūriniai.
Prašymą uždrausti 38 knygas liepos viduryje pateikė Valstybinis televizijos ir radijo komitetas. Ši organizacija anksčiau yra priėmusi prieštaringai vertinamų sprendimų uždrausti rodyti rusiškus filmus ir televizijos serialus, esą iškraipančius Ukrainos istoriją.
Komitetas nurodė, kad siūlomuose uždrausti leidiniuose „propaguojamas fašizmas“ ir „žeminama bei įžeidžiama (Ukrainos) valstybė bei jos žmonės“.
Tų knygų autoriai taip pat kaltinami „propaguojantys karą, rasinę ir religinę nesantaiką ... bei keliantys grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui“.
Daugelis išvardytų autorių yra pasisakę Rusijos televizijoje, vykstant separatistiniam konfliktui Rytų Ukrainoje ir teisinę 2014 metų kovą Maskvos įvykdytą Krymo aneksiją.
Provakarietiški Ukrainos lyderiai, atėję į valdžią po 2014 metų vasarį įvykusio sukilimo Kijeve, nuvertusio Maskvos palaikomą prezidentą Viktorą Janokovyčių, kai kuriuos minėtus autorius laiko „neonaciais“.
Vėliau Ukrainos rytuose, kur dauguma gyventojų yra rusakalbiai, įsiplieskęs separatistinis konfliktas nusinešė jau daugiau negu 6,8 tūkst. žmonių gyvybių, o Maskvos santykiai su Vakarų šalimis pašlijo labiausiai nuo Šaltojo karo.
Ukraina ir Rusija taip pat įnirtingai kovoja informaciniame fronte, stengdamosi palenkti į savo pusę kuo daugiau žmonių tiek savo regione, tiek visame pasaulyje.
Propagandos kampanijas papildo valstybės palaikoma cenzūra ir griežtos priemonės prieš nepriklausomus autorius ir kūrėjus abiejose šalyse.
Ukraina yra uždraudusi keliems Rusijos dainininkams rengti koncertus vyriausybės kontroliuojamuose miestuose.
Populiarių Ukrainos roko grupių pasirodymai Rusijoje taip pat buvo atšaukti, nepateikus jokio oficialaus paaiškinimo.
„Demonstratyvus žingsnis“
Propagandos karuose įvykdavo kai kurių keistų posūkių.
Anglų kalba leidžiamas dienraštis „The Moscow Times“ sekmadienį pranešė, kad keli iškilūs Vakarų šalių ekspertai ir žurnalistai apkaltino vieną Rusijos leidyklą spausdinant knygas jų vardu, nors jie tokių knygų nėra parašę.
Laikraštis pažymėjo, kad visuose tuose leidiniuose teigiamai atsiliepiama apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino griežtosios linijos politiką.
Kaip pranešama, leidykla pasinaudojo netgi iškilaus Kremliaus kritiko Edwardo Lucaso, anksčiau Maskvoje dirbusio korespondento, tapusio savaitraščio „The Economist“ redaktoriumi, vardu.
Kai kurie Ukrainos pareigūnai sakė, kad Kijevo paskelbtas „juodasis sąrašas“ yra veikiau simbolinis žingsnis, kurio realus poveikis bus labai menkas.
„Sunku pasakyti, kiek gali būti įgyvendinamos tokios priemonės interneto amžiuje“, – AFP sakė informacijos politikos viceministrė Tetjana Popova.
„Tai labiau demonstratyvus žingsnis“, – pažymėjo ji.
Rašytojas E.Limonovas, kuris Europoje labiausiai žinomas dėl savo pusiau autobiografinių istorijų apie Niujorko nusikalstamą pasaulį ir stalinistinių pažiūrų, apie Ukrainos sprendimą uždrausti jo knygas atsiliepė paniekinamai.
„Ko dar būtų galima tikėtis iš žlungančios valstybės?“ – jis rašė savo tinklaraštyje.
Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova savo „Facebook“ pranešime pareiškė, kad Kijevo sprendimas buvo „priimtas be teismo išvados“.
Ji taip pat citavo XIX a. rusų literatūros klasiko Aleksandro Gribojedovo ironiška pareiškimą apie žodžio laisvės suvaržymo privalumus.
„Jeigu norit kovoti su blogiu, knygas reikia ne vien konfiskuoti. Jas reikia sudeginti“, – M.Zacharova citavo vieną A.Gribojedovo personažą.