Barselona ir Madridas šią savaitę svaidėsi įžeidimais ir grasinimais, artėjant regiono vietos valdžios rinkimams, kuriuos katalonų nacionalistai prilygina referendumui dėl jų pastangų atsiskirti ir įkurti naują valstybę Europoje.
Katalonijos nacionalistas prezidentas Arturas Masas, kuriam apklausos prognozuoja pergalę šiuose rinkimuose, ragino katalonus „parodyti vidurinį pirštą“ savo oponentams.
Tuo tarpu priešininkai vadino jį išsisukinėjančiu melagiu.
Į piktus debatus įsitraukė rašytojai, bankininkai ir žmonės gatvėse.
„Atmosfera neįprastai įtempta“, – sakė Madride įsikūrusio Karolio III universiteto politologas Pablo Simonas.
JAV prezidentas Barackas Obama, Britanijos premjeras Davidas Cameronas ir kiti lyderiai ragino Ispaniją išlikti vieningą.
„Ekonomikos galiūnai bijo nestabilumo ir ragina balsuoti, remdamiesi baime. Tarptautiniai lyderiai komentuoja padėtį, – pastebėjo P.Simonas. – Taip būna per referendumus, bet niekada – per normalius rinkimus.“
Sekmadienį Katalonijoje bus renkamas regiono parlamentas, bet Ispanijos vyriausybei blokavus A. Maso pastangas surengti referendumą, prezidentas aiškino, kad šis balsavimas bus netiesioginis plebiscitas dėl pasiūlymo atsiskirti.
Ispanijos pareigūnai grasino, kad secesijos atveju katalonai netektų pilietybės, taip pat baugino, kad regioną apims finansinis chaosas, panašus į krečiantį Graikiją.
Tuo tarpu A. Masas sakė, kad jie paliks Ispanijai apmokėti regiono skolas, jeigu Madridas nesutiks pradėti derybų, tuomet kiltų pavojus Ispanijos ekonomikos atsigavimui po ne vienerius metus trukusios recesijos.
Sporto pareigūnai perspėjo, kad Barselonos futbolo klubas „Barca“ būtų pašalintas iš Ispanijos lygos, bet tai nesutrukdė kai kuriems žaidėjams, kaip Gerard'as Pique, palaikyti nepriklausomybės siekių. Dėl to šį futbolininką aikštėje nušvilpė kai kurie ispanų aistruoliai.
Iškilūs intelektualai savo rašiniuose ir viešose kalbose pasisakė tiek už, tiek prieš atsiskyrimą, o Katalonijos problema jau kelis mėnesius yra šalies žiniasklaidos dėmesio centre.
Nobelio literatūros premijos laureatas Peru rašytojas Mario Vargas Llosa sakė, kad nepriklausoma Katalonija būtų „maža šalis – marginalizuota ir valdoma fanatiškų vidutinybių“.
Konservatyvių pažiūrų Ispanijos premjeras Mariano Rajoy tikino, kad A. Maso nepriklausomybės planas yra neteisėtas. Jis jau trejus metus atsisako derėtis dėl reikalavimų suteikti Katalonijai didesnę nepriklausomybę.
Šią savaitę M. Rajoy lankėsi Katalonijoje, agituodamas prieš A. Maso kampaniją. Vienu metu jis buvo gatvėje nušvilptas minios, skandavusios „Nepriklausomybė!“
Vėliau tame mitinge premjeras ragino „masiškai balsuoti už sveiką protą ir atsakingumą, kad išeitume iš šios neaiškumo padėties Katalonijoje“.
M. Rajoy sakė, kad regiono atsiskyrimas sukeltų pavojų pensijoms ir bankų indėliams. Jis taip pat užsiminė, kad katalonai galbūt netektų Ispanijos pilietybės, jeigu jų regionas atsiskirtų, nors ši idėja vertinama prieštaringai.
Vėliausios apklausos rodo, kad A. Masas ir jo sąjungininkai gali užsitikrinti daugumą Katalonijos parlamente ir beveik pusę visų balsų.
Tolesnė įvykių eiga lieka neaiški.
Gruodį Ispanijoje vyks visuotiniai rinkimai, todėl A. Masui gali greitai atsiverti galimybė tartis su nauju lyderiu Madride.
Interviu naujienų agentūrai AFP, regiono lyderis sakė, kad jo sąrašo pergalė prilygtų referendume nepriklausomybės šalininkų ištartam „Taip“.
Jis taip pat kaltino savo oponentus „bauginimo kampanijos“ kurstymu.