Tūkstantis autobusų nepriklausomybės šalininkus iš viso Ispanijos šiaurės rytų regiono į Barseloną suvežė Katalonijos nacionalinei dienai (La Diada Nacional de Catalunya), kuri minima su šūkiu "Katalonija, nauja Europos valstybė".
Katalonai, kurie labai didžiuojasi savo atskira kalba ir kultūra, vis labiau jaučia, kad Madridas su jais elgiasi nesąžiningai.
Praėjusį mėnesį regionas siekė 5 mlrd. eurų centrinės vyriausybės pagalbos, kad galėtų grąžinti dalį savo 40 mlrd. eurų skolos, kuri sudaro penktadalį jo bendros produkcijos.
Tačiau Katalonijos vyriausybė, kuriai vadovauja regiono prezidentas Arturas Masas ir jo autonomiją remiantis Susiliejimo ir sąjungos (CIU) aljansas, sako, kad regionas tiesiog prašo grąžinti jo paties pinigus.
Katalonija, kuri sudaro penktadalį visos Ispanijos ekonomikos, sako, kad moka centrinei vyriausybei daug daugiau mokesčių nei gauna mainais ir kad tas deficitas yra 7-8 mlrd. eurų per metus.
A.Masas nori naujo "fiskalinio pakto", kad Katalonija, kaip ir kaimyninė Baskija, galėtų pati rinkti ir leisti mokesčių pinigus, o ne priklausytų nuo centrinės vyriausybės.
Katalonijos regiono vadovas sakė, kad pats negalėjo dalyvauti demonstracijoje dėl savo "institucinio" vaidmens atstovauti visiems katalonams ir siekti vienybės išsaugojimo.
"Vis dėlto, net nedalyvaudamas noriu, jog žinotumėte, kad jūsų argumentai yra ir mano, jūsų balsas yra ir mano paties balsas, o jūsų troškimai yra ir mano", - sakė A.Masas.
Liepą atlikta apklausa, kurios rezultatus sekmadienį paskelbė Barselonoje leidžiamas laikraštis "La Vanguardia", rodo, kad 51,1 proc. katalonų pritaria nepriklausomybei. 2001 metais tokių žmonių buvo tik 36 procentai.
Tačiau sentimentai nėra abipusiai: 77 proc. ispanų nepritaria Katalonijos nepriklausomybei, o 86 proc. mano, kad Madridas turėtų kontroliuoti Katalonijos sąskaitas, jeigu suteiks jai pagalbą, rodo pirmadienį dešiniosios pakraipos dienraštyje "La Razon" paskelbti apklausos rezultatai.