Penktadienį spaudoje pasirodžius pranešimams apie iš Rusijos į Ukrainą įvažiavusią karinės technikos koloną, atrodė, jog konfliktas pasiekė dramatišką tašką. Ukrainos pareigūnai tikina artilerijos smūgiais sunaikinę didžiąją dalį rusiškos technikos, Maskva kaltinimus apie pasiųstą techniką pavadino "fantazijomis" ir dar kartą atsiribojo nuo paramos Donecko ir Luhansko separatistams.
Kijevo pareigūnai nenurodė, ar įsiveržusioje karinėje kolonoje buvo rusų karių, Rusijos reakcijos taip pat nebuvo galima nuspėti. Jei panaši situacija susiklostytų NATO valstybėje, automatiškai būtų taikomas Šiaurės Atlanto chartijos 5 straipsnis dėl kolektyvinės gynybos. Tačiau Ukraina nėra NATO narė ir artimiausiu metu tokia tikrai netaps, todėl Rusijos ir Ukrainos karinio konflikto metu Vakarams iškiltų sunkus pasirinkimo klausimas.
Vašingtono ir kitų Vakarų šalių pareigūnai pastaruosius penkis mėnesius Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmus Ukrainoje vadino neteisėtais, tuo pačiu bandydami išvengti dviejų branduolinių supervalstybių karinės konfrontacijos. NATO šalių pareigūnai nuo pat konflikto pradžios teigė nesiimsiantys karinių priemonių Ukrainai apginti.
"Vakarai jau dabar balansuoja ant savo galimybių ribos, bandydami neįsitraukti į karinė konfrontaciją su Rusija, - teigia buvęs JAV valstybės departamento tarnautojas ir Tarptautinių strateginių studijų centro analitikas Samuelis Charapas. - Gali būti daugiau sankcijų, gali būti daugiau paramos ukrainiečiams, tačiau be šito, nemanau, kad Vašingtonas imsis ko nors daugiau".
Neprisistatęs JAV pareigūnas teigė, kad po penktadienio incidento JAV vyriausybė svarsto kelis veiksmų scenarijus - griežtinti esamas ekonomines ir finansines sankcijas, blokuoti Maskvos dalyvavimą tarptautiniuose forumuose, stiprinti NATO karinį buvimą Vidurio ir Rytų Europoje bei galbūt tiekti daugiau "nemirtinos" karinės paramos Ukrainai.
Vakarų įvestos ekonominės sankcijos jau peraugo į prekybinį karą, tačiau neprivertė Rusijos pakeisti savo politikos Ukrainos atžvilgiu. Kritikų teigimu, nepakankamas Vakarų atsakas į krizę gali paskatinti V. Putiną toliau vykdyti savo planus.
Nors Ukrainos kariškiai galėjo sunaikinti į jų teritoriją įsiveržusią karinės technikos koloną, realaus karinio konflikto atveju Kijevo pajėgos neprilygs Rusijos kariuomenei, ypač jei ši apsiribos tik rytinėmis Ukrainos dalimis. Analitikų teigimu, veržimasis į centrinę ir vakarinę Ukrainos dalis taip pat būtų sėkmingas, tačiau sutinkamas pasipriešinimas čia būtų kur kas didesnis.
Vašingtonas į Ukrainą kol kas nesiunčia ginklų ir amunicijos, tačiau "Reuters" kalbinto anoniminio šaltinio teigimu, ši nuostata gali greitai pasikeisti. Nepaisant to, bet koks Kijevo bandymas ginkluotis neabejotinai sukels tokią pačią Rusijos reakciją. Geriausiu atveju JAV Ukrainos kariuomenei suteiks tik smulkių ginklų, pavyzdžiui, prieštankinių įrenginių, kurie padės pristabdyti, bet ne sustabdyti Rusijos veržimąsi.
Kitąmet JAV Kongresas svarstys galimybę į Vakarų Ukrainoje esantį treniruočių centrą pasiųsti Europoje dislokuotus dalinius ir Kalifornijoje esančius Nacionalinės gvardijos būrius. Pasiūlymų Ukrainos karius treniruoti už šalies ribų kol kas negauta. Net jei Rusija ir nepradės karinio konflikto, Maskvai neabejotinai gresia daugiau Vakarų sankcijų už paramą Donecko bei Luhansko separatistams.
Svarbiausi sprendimai Ukrainos konflikto klausimu, be abejonės, bus priimti rugsėjį Velse vyksiančiame NATO viršūnių susitikime, nors esminių politikos permainų čia nesitikima.
"NATO, kaip dariniui, niekada nebuvo lengva priimti sprendimus, - tikino neprisistatęs JAV pareigūnas. - Jei kažkas padaroma, dėl sprendimo greičiausiai susitaria mažesnė, veikti pasiryžusių šalių grupelė".
