Buvęs JAV ambasadorius Pietų Korėjai Donaldas Greggas teigia optimistiškai vertinantis Šiaurės Korėjos ateitį po „mylimojo jos lyderio mirties“, nes Kim Jong Unas galėtų šalies politiką pakreipti Vakarų linkme.
„Šalies valdžios sluoksniuose įvyko kartų pasikeitimas. Nemažai į aštuntą ir devintą dešimtį įžengusių politikų pasitraukė“, - teigia buvęs diplomatas.
D. Greggas teigia, jog pokyčiai valdžioje dar nereiškia, jog Šiaurės Korėja ketina sušvelninti branduolinės programos politiką, nes Kim Jong Unui „visų pirma permainų metu teks užtikrinti stabilumą, o tai reiškia, jog jokių skubotų sprendimų tikėtis nevertėtų“.
„Tai labai teigiami pokyčiai, nes ateinantys metai bus pereinamieji“, – mano diplomatas.
JAV Pietų Kalifornijos JAV ir Kinijos santykių instituto darbuotojas Mike Chinoy, pats asmeniškai Šiaurės Korėjoje lankęsis mažiausiai 15 kartų, sutinka su nuomone, jog chaosas Šiaurės Korėjoje tikrai nėra neišvengiamas.
„Labai svarbu neskubėti daryti išvadų, jog Kim Jong Ilo mirtis esą byloja apie Šiaurės Korėjos sistemos griūtį. Valdžios perėmimo procesas jau buvo prasidėjęs. Su tuo sutiko svarbiausi Šiaurės Korėjos politinės arenos žaidėjai. Be to, Kinija dėl savų priežasčių tikrai neleis Pchenjanui žlugti, ji padarys viską, kad kaimyninė šalis klestėtų ir atsistotų ant kojų“, - teigia ekspertas.
Respublikonas: Šiaurės Korėja – organizuotų nusikaltėlių klanas
Tačiau viskas nėra jau taip gerai. JAV respublikonas Peteris Kingas, pirmininkaujantis JAV vidaus saugumo komitetui, mano, jog „nevertėtų atsipalaiduoti vien dėl to, jog į valdžią atėjo kažkas kitas (Kim Jong Unas)“.
„Vien todėl, kad jis jaunas, turime būti pasiruošę tam, jog jis gali būti toks pat blogas ir piktas kaip ir jo tėvas. Man kyla kitas klausimas – kokia bus jo kariuomenė, jeigu bus bandoma ją dar tobulinti ir stiprinti“, - klausia ekspertas.
Anot P. Kingo, „Šiaurės Korėja – organizuotų nusikaltėlių klanas, veikiantis kaip valdžios aparatas“.
BBC korespondentas Pekine Michaelis Bristow teigia, jog Kinija visomis išgalėmis bandys palaikyti naująjį Šiaurės Korėjos vadovą.
„Kinija ir Šiaurės Korėja turi labai ilgą sieną. Per pastaruosius dešimt metų Šiaurės Korėjos ir Kinijos skirtumai ideologijos, ekonomikos ir kitais klausimais pradėjo darytis vis aštresni. Taigi bet koks nestabilumas, bet kokios problemos Šiaurės Korėjoje gali labai lengvai perlipti per sieną su Kinija. O to Kinijos valdžia tikrai nenorėtų“, - „ABC News“ sakė korespondentas.
Ar Šiaurės Korėjos žmonės sukils?
Praeitais metais Šiaurės Afrikoje nuvilnijus Arabų pavasario protestams, jų pavyzdžiu pasekė ne tik Artimieji Rytai. Kažkas panašaus vos prieš kelias dienas vyko ir Maskvoje. Dauguma tikisi, jog Šiaurės Korėjos gyventojai pasinaudos Kim Jong Ilo mirtimi kaip galimybe reikalauti komunistinės sistemos pokyčių.
Tačiau M. Chinoy mano, jog Arabų pavasario scenarijus Šiaurės Korėjoje greičiausiai nepasikartos.
„Įsitikinimas, jog Šiaurės Korėjoje tam tikra forma galėtų pasikartoti Arabų pavasaris, yra labai pervertinamas. Visų pirma, valstybės vykdomos kontrolės aparatas visą apimantis, todėl mobilumui praktiškai nėra vietos, taigi šalies viduje praktiškai bevyksta jokia komunikacija“, - mano ekspertas.
„Žmonės keliauja į kalėjimą vos pradėjus kaltis pirmiesiems pasipriešinimo daigeliams. O šalies sostinėje Pchenjane, kuris pelnytai įvardijamas kaip politiškai svarbiausia vieta visoje šalyje, jau galima pastebėti spartaus ekonomikos augimo požymių.
Taigi tikrai nematau, jog ten išvysime protestų. O alkani korėjiečiai šiuo metu labiausiai nerimauja dėl to, kada vėl valgys, o ne kas ateis į valdžią. Jie tikrai neis į gatves ir neprotestuos“, - konstatuoja ekspertas.