„Davidas Cameronas teigia, kad „Brexit‘as“ (Britanijos pasitraukimas iš ES – LRT.lt) galėtų net lemti karą Europoje. Buvę NATO generaliniai sekretoriai sako, kad ES yra „pagrindinis gynybos organizacijos partneris“. Tačiau dėl paprastos priežasties ateityje gali būti priešingai.
Britanijos sprendimas pasilikti ES skatintų Briuselį kurti vis labiau unifikuotą Bendriją. Tai apimtų Europos kariuomenę, įtvirtintą Europos projekte per Mastrichto ir Lisabonos sutartis. Tačiau ES kariuomenė pakenktų atgrasymui, paralyžiuotų NATO, silpnintų Europos gynybą didėjančių grėsmių iš Rusijos, Artimųjų Rytų ir radikelėjančio islamo akivaizdoje“, – tikina R. Kempas.
Praėjusią savaitę nutekėję Vokietijos gynybos dokumentai, kurie turėjo išlikti slapti, kol baigsis Britanijos referendumas, nepaliko abejonių dėl Vokietijos užmojų sujungti Europos ginkluotąsias pajėgas „ir pradėti nuolatinį bendradarbiavimą bendrose struktūrose“, – rašoma tekste. Autoriaus teigimu, vokiečiai jau pradėjo jungti kai kurias esmines savo ginkluotųjų pajėgų grandis su olandų.
Pasak pulkininko, centralizuota kariuomenė yra neatsiejamas supervalstybės, kokia ES nori tapti, elementas. Tačiau tai taip pat tai būtų geras pretekstas stagnuojančioms ekonomikoms sumažinti gynybos biudžetus.
„Tik keletas valstybių rimtai žiūri į gynybą ir išleidžia jai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip to reikalauja NATO. Bendros ES kariuomenės sukūrimas tiek gynybai išleidžiančių valstybių skaičių dar labiau sumažintų.
Lėšos būtų atimamos iš NATO, kadangi ES kariuomenė turėtų išlaidų, kurdama naujas valdymo struktūras. Tiesą sakant, NATO ir JAV įtakos sumažėjimas yra keleto ES narių, ypač Vokietijos ir Prancūzijos, tikslas. Jei Europa sumažins išlaidas NATO, tikslas bus pasiektas, o tai lems ir JAV taupymą“, – rašo autorius.
R. Kempas pažymi, kad Barackas Obama nukreipė JAV užsienio politikos dėmesį nuo Europos ir Artimųjų Rytų į Aziją, nors pastarojo meto įvykiai Ukrainoje šią tendenciją sušvelnino. Kitas prezidentas, ypač jei tai bus Hillary Clinton, vargu ar suks atgal. Donaldas Trumpas nė neslepia savo nepasitenkinimo JAV finansiniu indėliu į NATO, Europai negebant nešti savo naštos dalies.
„Europos karinės pajėgos stokotų ne tik galios, bet ir politinės valios. Po Irako ir Afganistano Vakarai yra paralyžiuoti, vyriausybės bijo siųsti sausumos pajėgas į bet kokius konfliktus. ES vadovybė, kupina prieštaringų politinių darbotvarkių, pavers paralyžių stingdančia mirtimi. Tai parodo ES nepastovumas ir neveiksnumas sprendžiant Balkanų, Ukrainos, Sirijos, Libijos, migracijos krizės ir „Islamo valstybės“ problemas“, – teigia pulkininkas.
Anot autoriaus, joks priešas ES kariuomenės nevertintų rimtai. Jos sukūrimas pamintų vieną svarbiausių stiprios ir patikimos gynybos privalumų: gebėjimą atgrasyti agresorių nuo veiksmų, dėl kurių jis labai nukentėtų.
Tie, kurie aiškina, kad Jungtinė Karalystė gali vetuoti ES kariuomenės idėja arba jos kūrime nedalyvauti, yra naivūs arba nesąžiningi, rašo jis. Makiaveliška ES biurokratija, pasak autoriaus, žino, kaip priversti veikti šį mechanizmą. Nesvarbu, ką politikai kalba dabar, bet aišku, kad britų karinės pajėgos taptų ES kariuomenės dalimi, o D. Camerono perspėjimai dėl tariamo karo šį suvokimą tik sustiprina.
