Politologas K. Andrijauskas teigia, kad įtampa tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų dar nenurimusi, o prognozuoti tolesnius Pchenjano veiksmus – rizikinga.
Šiaurės Korėjos artilerija apšaudė Pietų Korėjai priklausančią salą
© Reuters/Scanpix

„Pratybos yra tęsiamos ir mes žinome, kad Šiaurės Korėjos vadovybė yra perspėjusi Pietų Korėją. Šiaurės Korėja perspėjo ne tik Seulą, bet ir Vašingtoną, jog ji netoleruos pratybų šalia savo sienų, šalia ginčytinų teritorijų (reikia pastebėti, kad tas incidentas, kuris įvyko praeitą antradienį, buvo padarytas būtent ginčytinose teritorijose).

Akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis mes tikrai negalime kalbėti apie krizės pabaigą. Krizė tebesitęsia ir iš tikrųjų prognozuoti jos pasekmes vienareikšmiškai yra pakankamai sudėtinga ir dėl Pchenjano režimo uždarumo – tai yra viena uždariausių valstybių pasaulyje“, – kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) ekspertas.

Anot TSPMI doktoranto, po bendrų Pietų Korėjos ir JAV karinių pratybų pasigirdę Šiaurės Korėjos grasinimai imtis karinių smūgių yra „žvanginimo ginklais taktika, kuria siekiama susigrąžinti dėmesį“.

„Šiaurės Korėja labai aiškiai nori parodyti Vakarams, tiek ir priešiškiems jos kaimynams, visų pirma Seului ir Tokijui, jog būtina su ja leistis į kalbas, nes priešingu atveju ji gali žvanginti ginklais. Natūralu, tai gali sukelti didžiules neigiamas pasekmes regiono saugumui, o to niekas nenori iš kaimynų, tai yra daugiau negu akivaizdu“, – sakė K. Andrijauskas.

Konflikto priežastys gali glūdėti ir Šiaurės, ir Pietų Korėjose

Kaip pastebėjo lrt.lt pašnekovas, viena iš priežasčių, kodėl Šiaurės Korėja nusprendė veltis į konfliktą būtent šiuo metu, gali būti Pchenjano sėkmė branduolinėje programoje.

„Kalbama tiek apie branduolinę programą, tiek apie Pchenjano sėkmę joje. Teigiama, kad prieš kelias savaites JAV mokslininkas pamatė neįtikėtinai geras Šiaurės Korėjos technologijas, kurios, atrodytų, leidžia sodrinti uraną“, – dėstė analitikas.

Anot politologo, įtampą pusiasalyje gali kurstyti ir valdžių kaita Pietų Korėjoje dėl kurios pasibaigė dešimtmetį trukusi suartėjimo su Šiaurės Korėja politika. Anot K. Andrijausko, dabartinis Pietų Korėjos prezidentas yra daug labiau priešiškesnis kaimynų atžvilgiu nei jo pirmtakas.

„Tokiais atvejais mes tikrai negalime kalbėti apie įtampos sumažėjimą, nes Šiaurės Korėja iš tikrųjų patiria ne tik politinio atsistūmimo krizę, bet ir ekonominius sunkumus“, – kalbėjo K. Andrijauskas.

Kinijos pozicija – svarbiausia

Lrt.lt pašnekovas mano, jog dabartinėje situacijoje Kinijos vaidmuo yra pats svarbiausias. Viena to priežasčių, kad ji yra pagrindinė de facto Pchenjano režimo sąjungininkė. Vis dėlto, kaip pabrėžia pašnekovas, Kinijos pozicija yra dvilypė.

„Viena vertus ji tikrai nėra suinteresuota regioniniu nestabilumu, nes visos regiono valstybės yra susijusios ekonomiškai. Bet koks didesnis karinis konfliktas turėtų labai dideles neigiamas pasekmes ūkio atžvilgiu, šiuo atveju ir saugumo prasme“, – sakė TSPMI doktorantas.

„Tačiau ne mažiau svarbu, kad Kinija gali žaisti šia diplomatine korta ir parodyti savo prestižą, statusą. Ji yra vienintelis režimas, vienintelė valstybė su kurios pagalba šią problemą įmanoma išspręsti. Būtent dėl to pastarosiom dienom ji pradėjo reikšti savo mintis apie tai, kad reikia labai sparčiai sugrįžti prie derybų stalo“, – dėstė ekspertas.

Rusija, JAV bei visos kitos šalys, anot K. Andrijausko, sureagavo pakankamai nuosaikiai ir lėtai, bet dėl to, anot pašnekovo, nereikia stebėtis, nes Šiaurės Korėjos veiksmai praeitą savaitę iš tikrųjų nustebino daug ką.

„Žinoma, be jokios abejonės amerikiečiai palaikė savo sąjungininkus regione, Pietų Korėją. Akivaizdu, kad JAV šiuo atveju stengėsi padėti, būtent dėl to iš Japonijos į Pietų Korėjos teritorinius vandenis ir atkeliavo ginkluotųjų jūrų pajėgų kontingentas su lėktuvnešiu, būtent dėl to – vienos ir kitos pusės jėgų demonstravimo – ir buvo vykdomos pratybos kartu“, – dėstė politologas.

„Rusai nėra suinteresuoti regioniniu nesaugumu ir nestabilumu, tačiau jie negali vienareikšmiškai remti Pietų Korėjos, nes ji tiesiog iš principo neatitinka jų saugumo interesų regione. Tai dėl to jie linkę daugiau mažiau stebėti situaciją ir tiesiog panašiai kaip kinai raginti valstybę sėsti prie derybų stalo. Bet kokiu atveju, žinoma, JAV karinis kontingentas šalia jų sienų nepatinka nei Pekinui, nei Maskvai“, – sakė pašnekovas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gilyn į Rusiją. Vaizdas pro langą į Europą: Baltijos regionas Kremliui – tik viena jo baisios strategijos detalė (38)

Su rusų ekonomistu, žurnalistu Dmitrijumi Travinu DELFI susitiko Europos universitete Sankt...

Paėmusieji būsto paskolas viliojami galimybe sutaupyti nemenką sumą (36)

Tūkstančiai šalies gyventojų įsigydami nuosavą būstą skolinosi pinigų iš bankų....

Azija kuria savo pasaulio tvarką (96)

Pastaruoju metu daug pasakyta apie tai, kaip Donaldo Trumpo administracijos politika kertasi su tuo,...

Oftalmologė perspėja: jei nieko nekeisime, mūsų vaikai ligos neišvengs (2)

Mūsų darbas ir poilsis dažniausiai susiję su informacijos apdorojimu – analizuojame ataskaitas,...

Blogiausia prognozė išsipildė: ledo slinkimas paspartėjo (20)

Prognozuojama, kad Grenlandijos ledynai artimiausiais metais tirps sparčiau, nors pastaruoju metu...

„Alfa Romeo Stelvio“: perėja į vairuotojo pasaulį (3)

2757 metrų aukštyje Italijos kalnuose, netoli Šveicarijos, esanti perėja, kurioje – net 48-ių...

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (18)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (279)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Geriausi pusryčiai norintiems sulieknėti (5)

Norintys mesti svorį gali lengviau atsikvėpti – šį kartą nereikės valgyti nieko neįprasto. Ir...

Atlikėjas iš P. Afrikos GSLIM žmoną ir ramybę rado Lietuvoje: dar visai neseniai ten mūsų santykiai būtų buvę nelegalūs (123)

Pusę metų Lietuvoje gyvenantis dainininkas iš Pietų Afrikos GSLIM (Gabriel Sweet Life In Music)...