Kandidatė į Prancūzijos prezidentus Le Pen per pirmuosius debatus sulaukė aštrios kritikos

 (17)
Kandidatės į Prancūzijos prezidentus Marine Le Pen pasiūlymas atsisakyti euro ir griežtas nusistatymas prieš islamą pirmadienį sulaukė aštrios kritikos iš jos varžovų per kovingus televizijos debatus, surengtus likus vos mėnesiui iki rinkimų.
Marine Le Pen
© AFP / Scanpix

Artėjančių Prancūzijos vadovo rinkimų baigtis atrodo mažiausiai nuspėjama per kelis pastaruosius dešimtmečius. Apklausų rezultatai rodo, kad ultradešiniojo Nacionalinio fronto lyderei M. Le Pen ir centristui Emmanueliui Macronui prognozuojama pergalė pirmajame rinkimų ture balandžio 23-ąją, o pagrindinių kairiųjų ir dešiniųjų partijų kandidatai turėtų likti trečioje ir ketvirtoje vietose.

Prognozuojama, kad per antrąjį rinkimų ratą gegužės 7-ąją 39 metų E. Macronas nesunkiai sutriuškins prieš imigrantus nusistačiusią 48 metų M. Le Pen. Visgi buvo manoma, kad E. Macronas per pirmadienį surengtus televizijos debatus sulauks daugiausiai kritikos.

Tačiau aršiausiai puolama debatų metu buvo M.Le Pen, kuriai ne kartą teko gintis nuo E. Macrono, konservatorių kandidato Francois Fillono, socialisto Benoit Hamono ir komunistų remiamo kandidato Jeano-Luco Melenchono kritikos, nutaukytos prieš jos programą.

Anksčiau favoritu laikytas, tačiau į kelis skandalus įsipainiojęs 63 metų F.Fillonas sakė, kad įgyvendinus M. Le Pen pasiūlymą atsisakyti euro ir grąžinti Prancūzijos franką kiltų „ekonominis ir socialinis chaosas“.

„Negalima euro ir apsaugos, kurią užtikrina Europos Centrinis Bankas ... atsitiktinumui ... Tai sužlugdytų ir skolintojus, ir indėlininkus“, – priekaištavo F. Fillonas, prisistatęs kaip labiausiai patyręs kandidatas.

M. Le Pen, kurios populiarumą paskatino Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose bei Didžiosios Britanijos sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos, savo ruožtu apkaltino F. Filloną panikos kėlimu.

„Tai vadinama Baimės projektu, pone Fillonai. Jis buvo naudojamas prieš „Brexit“, – sakė M. Le Pen.

Ji yra pažadėjusi surengti analogišką referendumą dėl narystės ES ir Prancūzijoje.

 Francois Fillonas ir Emmanuelis Macronas
Francois Fillonas ir Emmanuelis Macronas
© AFP / Scanpix

Pristatydama savo viziją Prancūzijai, kuri esą turėtų ginti savo interesus „be viršnacionalinės institucijos pamokslavimo“, ultradešiniųjų kandidatė pareiškė: „Neturiu jokio noro būti ponios (Vokietijos kanclerės Angelos) Merkel pavaduotoja“. Anksčiau M.Le Pen yra apkaltinusi Vokietiją diktuojant taisykles visai Europai.

E.Macronas, buvęs Prancūzijos ekonomikos ministras, labiausiai iš visų kandidatų palaikantis ES idėjas, pažymėjo, kad „visi, kurie tvirtino, kad „Brexit“ bus nuostabus ... pabėgo ir pasislėpė“.

M.Le Pen pareiškė, kad buvęs „Rothschild“ bankininkas E.Macronas stengiasi įtikti visiems rinkėjams. Jis pats per savo kampaniją tvirtina nepriklausąs „nei kairiesiems, nei dešiniesiems“.

„Niekada nepalaikote nei vienos, nei kitos pusės“, – pareiškė ji.

„Šlykščios pastabos“

E. Macronas taip pat apsikeitė aštriomis pastabomis su M. Le Pen dėl jos nuomonės apie musulmoniškus maudymosi kostiumus, dengiančius visą kūną.

Dėl vadinamųjų burkinių praėjusią vasarą Prancūzijoje kilo didelis triukšmas, nes keli pajūrio miestai uždraudė musulmonėms dėvėti šį drabužį.

M. Le Pen tvirtino, kad burkinis yra „radikalaus islamo iškilimo šalyje“ ženklas, ir apkaltino E.Macroną tai remiant.

„Burkinis yra viešosios tvarkos problema. Nesinaudokite juo, kad suskaldytumėte prancūzus“, – atsikirto E. Macronas. Savo ruožtu jis apkaltino savo varžovę pavertus „per keturis milijonus Prancūzijos žmonių, kurių religija yra islamas... Respublikos priešais“.

Tuo tarpu B.Hamonas iškėlė klausimą dėl M.Le Pen pareiškimo, kad valstybines mokyklas žlugdo smurtas, ir pavadino jos pastabas „šlykščiomis“.

Iš viso dėl Prancūzijos prezidento posto varžysis 11 kandidatų: pradedant trockistu ekonomikos dėstytoju, baigiant ultradešiniųjų atstove.

Kiti šeši kandidatai pirmadienio debatuose nedalyvavo.

Marine Le Pen
Marine Le Pen
© Reuters / Scanpix

Neapsisprendę rinkėjai

Besibaigiant penkerių metų socialisto Francois Hollande'o kadencijai milijonai rinkėjų vis dar nėra apsisprendę, už ką balsuos. Dabartinio prezidento kadenciją temdė didelis nedarbas, menkas ekonomikos augimas bei virtinė džihadistų atakų, per kurias žuvo daugiau kaip 230 žmonių.

F. Fillonas per pirmadienio debatus tikėjosi pagerinti savo įvaizdį, nes neseniai paaiškėjo, kad jo žmonai buvo išmokėti keli šimtai tūkstančių eurų už veikiausiai fiktyvų darbą parlamentaro padėjėja. Be to, šis politikas sulaukė kaltinimų, kad vienas turtingas draugas apmokėjo už politiko įsigytus prabangius kostiumus.

M .Le Pen taip pat dalyvauja rinkimuose turėdama teisinių problemų – ji kaltinama iššvaisčiusi Europos Parlamento lėšas bei nelegaliai finansavusi savo rinkimų kampaniją.

Socialistų kandidatas J.-L.Melenchonas savo ruožtu paprašė rinkėjų „apdovanoti sąžininguosius“.

Rinkėjų aktyvumas – pagrindinis veiksnys

Prancūzijos prezidento rinkimai gali priklausyti ir nuo rinkėjų aktyvumo.

Apklausos rodo, kad tik apie 65 proc. rinkėjų planuoja atiduoti savo balsus per pirmąjį rinkimų turą, o toks skaičius būtų rekordiškai mažas. Apklausos taip pat atskleidė, kad rinkėjų nuomonė yra neįprastai permaininga.

Labiausiai tikėtina, kad savo stovyklą pakeis E. Macrono, kuris save pateikia kaip progresyvų kandidatą, šalininkai. Tuo tarpu M. Le Pen palaikantys rinkėjai laikomi pačiais lojaliausiais.

Teisininko išsilavinimą turinti politikė įnirtingai stengėsi išvalyti savo partiją nuo antisemitizmo ir atvirai reiškiamo rasizmo – savo tėvo palikimo.

Marine tėvas Jeanas-Marie Le Penas sudrebino Prancūziją per 2002 metų prezidento rinkimus išėjęs į antrąjį turą po labai prasto socialistų kandidato pasirodymo.

Antrajame ture jį nugalėjo masinio rinkėjų palaikymo sulaukęs konservatorių kandidatas Jacques'as Chiracas,

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Užsienyje

Prieš Estijos narystę NATO pasisakęs ministras atsistatydina

Estijos valstybės valdymo ministras Michailas Korbas, anksčiau sakęs, kad nepalaiko savo šalies narystės NATO, bet vėliau atsiėmęs savo žodžius, premjerui Juri Ratui įteikė atsistatydinimo pareiškimą, o vyriausybės vadovas jį patenkino, pranešė dienraštis „Postimees“.

Britanijos policija suėmė aštuonis įtariamuosius, siejamus su Mančesterio teroro aktu atnaujinta 09.45 (4)

Didžiosios Britanijos policija pranešė, kad ketvirtadienį Mančesterio apylinkėse suėmė dar du vyrus, siejamus su pirmadienį surengtu teroro aktu, o anksčiau areštuota moteris buvo paleista nepateikus jokių kaltinimų.

D. Trumpas išplepėjo, kur dislokuoti JAV branduoliniai povandeniniai laivai (12)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas per pokalbį telefonu su Filipinų prezidentu Rodrigo Duterte ne tik gyrė jo kruviną karą su narkotikais - bet ir išplepėjo, kad Vašingtonas tuo metu prie Šiaurės Korėjos krantų buvo dislokavęs du branduolinius povandeninius laivus, praneša agentūra „Reuters“.

Brazilijoje per protestą prieš M. Temerą prasiveržė smurtas, iškviesti kariai

Brazilijos sostinėje prezidento atsistatydinimo reikalaujantiems protestuotojams įsiveržus į ministerijas ir susirėmus su policija, saugoti vyriausybinių pastatų trečiadienį buvo dislokuoti kariai.

JAV žada taikyti sankcijas Rusijai, kol Krymas bus grąžintas Ukrainai (134)

JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas per neseniai įvykusį susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu jam pareiškė, kad sankcijos Maskvai galios tol, kol Krymas bus grąžintas Ukrainai.