Nuo šalies nepriklausomybės įsigaliojo tvarka, kad siekiantieji aukščiausio šalies posto privalo kalbėti kirgiziškai. Tačiau tą gali ne visi, nes kai kurie, ypač vyresnės kartos politikai, mokėsi rusų kalba.
Pagrindinėje parlamento salėje iš žymiausių akademikų sudaryta kalbos komisija penkiems kandidatams išdalina egzamino užduotis. Jį sudaro trys dalys. Pirmiausia kandidatų prašoma parašyti savo prezidentinės programos santrauką. Tačiau atidžiai nagrinėjamos ne jų politinės vizijos. Padariusieji daugiau kaip penkias gramatikos ar rašybos klaidas iš tolesnės rinkiminės kovos pasitraukia.
Antroje egzamino dalyje pretendentams tenka egzaminuotojams žodžiu pristatyti programą. Vienas kandidatas, Seitekas Baigutievas, rinkimų programą pristatė eiliuotai.
„Ar yra geresnė žemė nei Ala Too kalnuose. Kas turi teisę ją parduoti ir išdalinti?“ – deklamavo jis.
Tačiau komisija nebuvo sužavėta ir pašalino jį iš tolimesnės rinkiminės kovos.
Trečioji testo dalis – ištraukos iš publikuoto darbo skaitymas. Būtent čia yra nemažai galimybių viešam pažeminimui.
Žaliosios partijos vadovas Erikas Bulekbajevas visą laiką skaitydamas klupo. Jam taip pat nepavyko egzamino išlaikyti.
Labiau pasisekė vienu favoritų laikomam kandidatui Adachanui Madumarovui, Kirgizijos „Butun“ partijos lyderiui ir buvusiam aukštam pareigūnui. Tačiau jis anksčiau dirbo televizijos pranešėju, tad prieš kameras jautėsi kaip žuvis vandenyje.
Manoma, kad kalbos žinių patikrinimas gerokai sutrumpins ilgą 83 kandidatų sąrašą.
Be to, jiems teks įveikti ir kitas kliūtis, tarp kurių – surinkti 30 tūkst. parašų ir sumokėti 100 tūkst. somų užstatą.
Teigiama, kad iki spalio 31-ąją vyksiančių rinkimų turėtų likti apie 20 kandidatų.
Šie rinkimai mažai Centrinės Azijos šaliai bus ypač svarbūs. Tai pirmieji šalies rinkimai įsigaliojus naujai konstitucijai, ribojančiai prezidento galias.