Kanados nepasitenkinimą sukėlė L. Meri išsakyta kritika dėl Kanados požiūrio į Estiją ir estus. Konkrečiai jis kritikavo vis dar galiojantį griežtą vizų režimą tarp dviejų šalių. Prezidentas kalbėjo nepasikonsultavęs su Estijos užsienio reikalų ministerija.

"Pasakykite savo parlamentarams, jog jums gėdą dėl Kanados užsienio reikalų ministerijos, kuri vis dar laiko Estiją buvusios Sovietų Sąjungos dalimi ir neatsisako žeminančio vizų režimo, kai tuo tarpu Estija rengiasi tapti Europos Sąjungos dalimi", sakė L. Meri, kreipdamasis į Kanadoje gyvenančius estus.

Kanados užsienio reikalų ministerijos nota, "Postimees" duomenimis, parašyta tonu, artimu diplomatinių santykių nutraukimui. Joje pažymima, jog Kanada laiko neįmanomu dalyku, jog panašius pareiškimus skelbtų draugiškos valstybės vadovas.

Nepatvirtintais duomenimis, Kanados oficialūs asmenys skambino į Estijos ambasadą Vašingtone, reikalaudami kuo greičiau išimti Estijos prezidento kalbą iš interneto, kur ji patalpinta adresu www.president.ee

"Postimees" duomenimis, Estijos diplomatams teko sudėtingas uždavinys - išaiškinti kolegoms Kanadoje, kad L. Meri žodžiai nebuvo oficiali Estijos valstybės pozicija, o tik 71-erių metų prezidento asmeninė nuomonė.

L. Meri paragino užsienyje gyvenančius estus aktyviau proteguoti Estijos interesus. Jis pažymėjo, kad nors jau 2000 metų liepa, Kanada, kaip ir iki 1999 metų NATO viršūnių susitikimo Vašingtone, būsimosiomis narėmis tebemato Slovėniją ir Rumuniją. Vašingtono susitikime ji pritarė Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos įstojimui į karinę sąjungą, tačiau Estijos narystė NATO net nediskutuojama šalyje, kurioje gyvena, dirba ir veikia didžiausia estų bendruomenė užsienyje, pažymėjo L. Meri.

Estijos užsienio reikalų ministerija ir Estijos prezidento kanceliarija Kanados notos nekomentavo.