Jungtinių Valstijų prezidentas, baigdamas kadenciją, kaimynės Kanados (su kuria, kaip sako, turi ilgiausią pasaulyje taikią sieną) parlamente sakė kalbą ir jos metu pabrėžė, kad nedera nusileisti tiems, kas nori statyti sienas ir išsižadėti. Pirmoji Amerikos prezidento kalba Kanados parlamente per du dešimtmečius buvo pilna pagyrų ir ovacijų atsistojus, bet kaip tik todėl išsiskiria raginimas šiai vyriausybei, pabrėžtinai pacifistinei, pagaliau padidinti išlaidas gynybai, kurios dabar nesudaro nė pusės NATO reikalaujamų standartų.

„Jei galiu taip sakyti, pasauliui reikia daugiau Kanados. NATO reikia daugiau Kanados. Mums jūsų reikia“, – teigė JAV prezidentas.

Bet Amerikos lyderis turi ir konkretesnį tikslą – Vašingtonas jau antrą mėnesį siekia, kad Kanada taptų ketvirtąja šalimi, vadovausiančia batalionams priešakinėse sąjungininkėse. Kanados pajėgų dislokavimas Latvijoje leistų pačiai Amerikai savąjį batalioną laikyti Lenkijoje. Planą NATO turi patvirtinti Varšuvoje.

„Kai šalys pažeidžia tarptautines taisykles ir normas, kaip Rusija, vykdydama agresiją prieš Ukrainą, Jungtinės Valstijos ir Kanada stovi vieningos, kartu su sąjungininkais, gindamos mūsų bendrą saugumą. Tam reikia įvairių priemonių, tokių kaip ekonominės sankcijos. Bet – tam reikia ir kad laikytume pajėgas pasirengusias 21-ojo amžiaus misijoms ir investuotume į naujus pajėgumus. Nes Kanados ginkluotosios pajėgos yra tikrai geros“, – kalbėjo mintis dėstė Barackas Obama.

Otavą, pasak šaltinių, nemaloniai nustebino tai, kad tokio rimto prašymo sulaukė vos prieš porą mėnesių – juk nors pajėgos ir keisis kas pusmetį, kiek jas teks laikyti kitapus Atlanto, niekas nežino. Tačiau po ilgų dvejonių ketvirtadienį Kanados spauda rašo, kad nuspręsta prisidėti. Kabinetas leido gynybos ministrui skirti batalioną, kuris į Latviją bus kas pusmetį siunčiamas iš vienos iš devynių šalies sausumos brigadų.

Kad tai bus gynybinės pajėgos, Rusijos prezidentas netiki, bet kalbėdamas per susitikimą su savo šalies ambasadoriais, pareiškė, kad silpnumo Rusija neparodys ir visada bus pajėgi apsiginti.

„Lenkijoje, Baltijos šalyse dislokuojamos greito reagavimo pajėgos, pildomi puolamosios ginkluotės sandėliai. Visa tai nukreipta pakirsti dešimtmečius susiklosčiusią karinę pusiausvyrą. Pabrėšiu, kad nuolat stebime šiuos procesus, žinome, kaip į tai adekvačiai reaguoti, ir, be abejo, ateityje tai darysime. Bet neketiname pasiduoti militaristiniam užsidegimui, o į tai, atrodo, mus ir stengiasi pastūmėti, išprovokuoti į brangias ir neturinčias perspektyvos ginkluotės varžybas“, – sakė Vladimiras Putinas.

NATO batalionai skirti Rusijai atgrasyti. Ar jų išsigąs, neaišku, bet planus V. Putinas žada keisti.