Humanitarinių operacijų vykdymas karo zonoje – didelis iššūkis. Efektyvi pagalba turi remtis keturiais pagrindiniais humanitariniais principais, kuriuos 1965 m. apibrėžė Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio draugijų federacija. Šie principai apima humanizmą, nešališkumą, neutralumą ir nepriklausomumą.

Lyginant su tarptautiniais konfliktais humanitarinės pagalbos teikimas civilinio karo metu yra ypač sudėtingas. Tai iliustruoja Sirijos karas, kuriame vyriausybės karinė strategija remiasi civilių atakomis opozicijos valdomoje teritorijoje. Dėl šio priežasties Damaskas kaip įmanydamas stengiasi užkirsti humanitarinės pagalbos tiekimą civiliams opozicijos teritorijoje, taip padidindamas žmonių kančias. Sirijos vyriausybė ne tik trukdo savanoriams pasiekti kenčiančius gyventojus, bet ir neigia trukdanti. Damaskas teigia, kad opozicijos valdomoje teritorijoje nėra civilių, ten – vien teroristai. Tuo tarpu nuotraukos iš Madayos, kuriose vaizduojami iš bado mirštantys vaikai, prieštarauja vyriausybės pozicijai. Skaičiuojama, kad opozicijos valdomame Madayos mieste yra apie 40 tūkst. civilių.

Humanitarinė tragedija

Karas Sirijoje yra didžiausia ir brangiausia pasaulio humanitarinė krizė. JT humanitarinių reikalų koordinavimo biuras OCHA (angl. Office for the Coordination of Humanitarian Affairs) nustato pasaulinį biudžetą humanitarinei pagalbai ir skirsto lėšas, surinktas iš donorių vyriausybių. 2016 m. numatytas 20 mljd. USD biudžetas, iš kurio, OCHA skaičiavimais, 3,2 mljd. USD bus skirta vien Sirijai. Taip pat yra prašoma apie 4,8 mljd. USD keturiems milijonams Sirijos pabėgėlių Jordane, Libane ir Turkijoje.

Tačiau, skaičiuojant penktuosius Sirijos krizės metus, įtarimai dėl OCHA neutralumo trūkumo didėja. Siekdama išlaikyti savo pozicijas Damaske, OCHA teikia didelį dėmesį gerų santykių su Sirijos vyriausybe palaikymui, rašo foreignaffairs.com.

Naujausiais duomenimis, apie 800 tūkst. civilių yra karinėje apgultyje, neturi švaraus vandens, maisto, vaistų, kuro ir šiltos pastogės. Apie 600 tūkst. iš šių gyventojų yra vyriausybės karinėje apgultyje. Likę 200 tūkst. – laikomi Islamo valstybės (IS) kovotojų Deir ez-Zoro mieste. OCHA darbuotojai, norėdami pasiekti pastaruosius civilius turi gauti leidimą iš Sirijos vyriausybės, bet ši retai tokį leidimą suteikia. Pavyzdžiui, Madaya yra mažiau nei valanda kelio nuo Damasko, tačiau tarp 2015 liepos 1 d. ir 2016 sausio 12 d. OCHA sugebėjo suruošti tik vieną konvojų su pasibaigusio galiojimo maisto produktais. Kitas miestas, Duma, paskutinį kartą buvo aplankytas 2015 liepos 2 d., nors yra vos 16 km nuo „Four Seasons“ viešbučio Damaske, kuriame apsistojęs OCHA humanitarinių reikalų koordinatorius Yacoubas El Hillo`as.

Damasko vangi pagalba savo tautiečiams buvo pastebėta 2014 vasarį, kai JT Saugumo Taryba įgalino tarpvalstybinę pagalbą, bet vis tiek turėjo prašyti Sirijos vyriausybės leidimo pagalbai teikti. 2014 liepą Saugumo Taryba prašė tik pritariamo “galvos linktelėjimo” iš Damasko, kad galėtų įteisinti humanitarinės pagalbos poreikį Šiaurės Sirijoje ir paremti Turkijos vyriausybės ir Sirijos nevyriausybinių organizacijų (NVO) pastangas pristatyti pagalbą kertant sieną.

Painūs humanitarinės pagalbos keliai

OCHA nėra vienintelė problemiška JT agentūra. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) taip pat tarnauja Damaskui. Su PSO pritarimu Sirijos vyriausybei net keturis mėnesius pavyko nuslėpti informaciją apie poliomielito proveržį šalyje 2013 m. Panašiai PSO „nepastebėjo“ choleros pasklidimo Šiaurės Sirijoje, nors vaistai nuo ligos buvo prieinami vyriausybės valdomoje teritorijoje.

Negana to, kad OCHA agentūra yra šališka Sirijos vyriausybės atžvilgiu, ji taip pat imli vyriausybės sąvokai „nedaryk žalos“ (angl. do no harm). Damaskas tikina, kad humanitarinių paslaugų teikimas opozicijos teritorijoje yra teroristų rėmimas. Sostinė net pavadino tokias agentūras teroristinėmis. Šis argumentas turėjo įtakos kai kuriems baugštiems finansiniams donorams. Pavyzdžiui, ECHO, Europos Komisijos departamentas, atsakingas už humanitarinės pagalbos ir civilių apsaugą, pasitelkė „nedaryk žalos“ sąvoką, kad pateisintų pagalbos sustabdymą opozicijos valdomose teritorijose.

Sirijos NVO, vienintelė jungtis su opozicijos teritorijoje esančiais civiliais, yra atstumtos. Jos veikia iš Turkijos teritorijos ir yra priverstos mokytis anglų kalbos, nes ją naudoti susirinkimuose reikalauja OCHA agentūra. Tuo tarpu Sirijos vyriausybė vadina medicinos darbuotojus, gydančius gyventojus ginkluotų grupuočių kontroliuojamuose regionuose, tarptautiniais teroristais, nors pagal pagrindinį karo teisės principą medikams ir savanoriams turi būti sudarytos sąlygos padėti ir gydyti tuos, kuriems reikia pagalbos, nepriklausomai nuo to, kas valdo teritoriją.

OCHA teisinasi, kad bet kokia pagalba iš Damasko yra geriau nei jokios pagalbos. Tuo metu finansinės pagalbos iš užsienio donorų sulaukianti Sirijos vyriausybė verčia civilių, esančių opozicijos teritorijoje, gyvenimus apgailėtinais. Tokiu atveju humanitarinė pagalba remia smurto plėtrą, kurio slopinimas buvo pagrindinis teikiamos pagalbos tikslas. JT, leisdamos Sirijos vyriausybei disponuoti milijardų dolerių vertės pagalba, suteikia Damaskui proga remti Sirijos politikus, karius, saugumo pajėgas ir sąjungininkus.