Rusai įtrauktų čečėnų islamistų lyderį Doku Umarovą, daugelis izraeliečių - „Hezbollah" lyderį Hassaną Nasrallahą, o Pietų Filipinų gyventojai - „Abu Sayyaf" grupuotę, rašo CNN.
Kai kurie iš prieš kelerius metus ieškomiausių teroristų, kaip štai praėjusį savaitgalį Libijoje sugautas Abu Anas al Libi, šiuo metu nebedalyvauja teroro veikloje. Regis, net teroristai išeina į atsargą.
Paskutiniame CNN sudarytame sąraše buvo „Al Qaedos" vyresnysis Saifas al Adelis. Jis dingo iš akiračio, galbūt jam skirtas namų areštas Irane. Kitos figūros tampa nebereikšmingos, nes jų grupuotės praranda teritorijas, narystę ar finansavimą.
Pavyzdžiui „Al Qaeda" vadinamosiose Magribo šalyse (Tunisas, Alžyras, Marokas bei Libija su Mauritanija) patyrė vidinių skilimų, o „Al Qaeda" Pakistane po sėkmingų JAV radijo bangomis valdomų lėktuvų puolimų nebeskelbia savo vyresniųjų pavardžių, tad gali būti, kad ir nežinome dalies naujos kartos pavojingiausių teroristų.
Pateikiamame sąraše - vyrai, įtariami planavę, vadovavę (kartais įgyvendinę) teroro išpuolius prieš civilius gyventojus.
Vieni - ideologai, planuotojai, kiti - vykdytojai, treti - ir tokie, ir tokie. Jie veikia regioniniame, kartais - pasauliniame kontekste. Vieni iš dabartinių sąrašo narių yra buvę ankstesniuose CNN sudarytuose sąrašuose, jie gyvena ganėtinai ilgai, kad patektų į sąrašą antrą ar net trečią kartą.
Dalies pavardes su terorizmu kovojančios agentūros sužino tik dabar, kai jie pasinaudodami konfliktu ar valdžios žlugimu, sudarinėja naujas sąjungas ar ieško naujų būdų, kaip sukelti terorą tarptautinėje scenoje.
Teroristų TOP10 skaitykite paspausdami ant rodyklės, vedančios į dešinę.
Nors ir išvargintas radijo bangomis valdomų lėktuvų antskrydžių „Al Qaedos" centre kalnuotame pasienio regione tarp Afganistano ir Pakistano, teroristinės grupuotės lyderis tebėra aktyvus ir nori pažaboti kiek kitokio pobūdžio „Al Qaedos" vardu besivadinančias grupuotes.
Po buvusio „Al Qaedos" lyderio Osamos bin Ladeno mirties 2011 m. A. al Zawahiri siekė pasinaudoti neramumais arabų pasaulyje ir suprato, kad „Al Qaeda" Arabijos pusiasalyje ir „Al Qaeda" islamiškajame Magribe - geresnės vietos vykdyti išpuolius nei silpstantis branduolys Afganistane ir Pakistane. Kartais A. al Zawahiri būdavo sunku vadovauti įvairioms grupuotėms, pavyzdžiui, džihadistų grupuotei „Irako islamo valstybė", jau vien todėl, kad sunku bendrauti, kai atšakos šitaip nutolusios.
Suvokdamas, kad įvykdyti dar vieną panašų į Rugsėjo 11-osios išpuolį vargiai pavyktų, A. al Zawahiri pasiūlė persiorientuoti į mažiau ambicingus ir pigesnius, bet padarančius žalos išpuolius prieš ne tokius ryškius taikinius ir įkaitų ėmimą. Rugpjūtį išplatintame garso įrašė jis patarė imti įkaitais tų šalių piliečius, kurios dalyvauja invazijoje į musulmonų šalis.
Egiptiečiui medikui A. al Zawahiri dabar 62-eji. Jis nėra tokia įkvepianti figūra džihadistams, kokia buvo O. bin Ladenas, tačiau jis stengiasi sudaryti besiplečiančios įmonės prezidento įvaizdį. Kaip rašo leidinys „Economist", gal jam ir pavyksta.
„Nuo Somalio iki Sirijos „Al Qaedos" frančizinės organizacijos ir džihadistai dabar kontroliuoja didesnę teritoriją nei bet kada anksčiau, Osamai bin Ladenui prieš 25 metus įkūrus organizaciją", - šį mėnesį rašyta leidinyje.JAV siūlomas atlygis už jo sugavimą - iki 25 mln. JAV dolerių (63,7 mln. Lt).
Kaip maždaug 36 m. asmeniui, teroristinės veiklos sąrašas jau nemažas. Jis buvo O. bin Ladeno privačiu sekretoriumi Afganistane, paskui grįžo į gimtąjį Jemeną, po kiek laiko pateko į kalėjimą. Tiesa, neilgam.
2006 m. jis su keliais „Al Qaedos" nariais išsikasė kelią į laisvę. Tada N. al Wuhayshi išvyko į Jemeną padėti ten įkurti „Al Qaedos" padalinio, pradėjo puldinėti Jemeno saugumo tarnybas, užsienio turistus bei vadovavo ambicingam išpuoliui prieš JAV ambasadą Jemene.
Dabar jis - „Al Qaedos" Arabijos pusiasalyje emyras, minėta atšaka daugelio laikoma pavojingiausia ir aktyviausia iš visų „Al Qaedos" padalinių.
Bendravusieji su N. al Wuhayshi sako, kad jis mažo ūgio, tūri padūkėlišką humoro jausmą. A. al Zawahiri įžūliai paskyrė jį „Al Qaedos" lyderio pavaduotoju, kad padarytų įtakos „Al Qaedai" Afganistane ir Pakistane. „Rand Corporation" analitikas Sethas Jonesas pavadino jo paskyrimą neturinčiu precedento, kadangi jis gyvena ne Pakistane, o Jemene.
A. al Zawahiri - „Al Qaedos" prezidentas, N. al Wuhayshi - prezidento pavaduotojas, kurio atsakomybė siekia kur kas toliau nei Jemenas. Jau 2012 m. jis davė operatyvinius nurodymus „Al Qaedos" padaliniui Šiaurės Afrikoje.Nepaisant bendrų Jemeno ir JAV pastangų, N. al Wuhayshi tebėra laisvėje, o jo kovotojai neseniai vėl įvykdę išpuolį Pietų Jemene. Grupuotė rengia teroro išpuolius Vakaruose - planuoja bombų išpuolius, siunčia atsivertėlius atgal į Vakarus rengti pjautynių.
Šis vardas gal ne visiems girdėtas, tačiau Vakarų žvalgybos agentūroms jis kelia nemenką nerimą. 31 m. I. al Asiri - „Al Qaedos" Arabijos pusiasalyje negailestingas bombų gaminimo meistras.
Plačiai manoma, kad jo sumanymas - bomba apatiniuose, per kurią 2009 m. per Kalėdas vos nesprogo JAV reisinis lėktuvas. Taip pat jis sugalvojo išsiųsti iš Jemeno į JAV krovininiais lėktuvais du sprogmenis, paslėptus spausdintuvuose. Paskutinę akimirką sprogmenis surado, nes gavo įspėjimą iš Saudo Arabijos piliečio. Viena bomba buvo taip sumaniai paslėpta, kad iš pradžių britų policininkai net atskirai apžiūrėję spausdintuvą, jos nerado.
I. al Asiri išsiuntė jaunesnį brolį Abduillah su bomba tiesiojoje žarnoje nužudyti Saudo Arabijos su terorizmo kovojančios organizacijos viršininko Mohammedo bin Nayefo. Jo brolis per išpuolį žuvo, M. bin Nayefas liko gyvas.
Dar vienas I. al Asiri išradimas - balti bekvapiai milteliai (angl. PETN), kurių neaptinka dauguma aparatų su rentgeno spinduliais.Manoma, kad šiuo metu I. al Asiri turėtų bazuotis kalnuotame Pietų Jemene. Saudo Arabijos ir Vakarų žvalgybos tarnyboms kelia nerimą tai, kad jis perdavė savo žinias mokiniams.
Ahmedas Abdi Godane, dar vadinamas Mukhtaru Abu Zubayru, Somalio grupuotės „Al Shabaab" lyderiu tapo 2008 metų pabaigoje.
Tradiciškai „Al Shabaab" siekė įtvirtinti Somalyje islamišką valdžią ir kaip tokia prisiviliojo dešimtis etninių somaliečių (bei kelis konvertitus vakariečius) iš Jungtinių Valstijų ir Europos. Tačiau A. A. Godane stengiasi perkelti grupuotės teroristinių atakų dėmesio centrą už Somalio ribų, prieš Rytų Afrikos valstybes, ypač Ugandą bei Keniją, ir Vakarų interesus Rytų Afrikoje.
Rugsėjo 21 dieną surengtas Nairobio prekybos centro „The Westgate Mall" užpuolimas buvo įžūliausias „Al Shabaab" išpuolis, bet ne pirmoji ir ne pati kruviniausia šios grupuotės ataka už Somalio ribų.
2010 metais „Al Shabaab" surengė savižudžių sprogdintojų išpuolius Ugandos sostinėje Kampaloje, per kuriuos žuvo daugiau kaip 70 žmonių. Tačiau „Westgate" apsiaustis, pareikalavusi 67 žmonių gyvybių, pademonstravo A. A. Godane troškimą prišlieti savo grupuotę prie „Al Qaeados". Po šio užpuolimo įrašytoje žinutėje jis pažymėjo, kad ši ataka įvyko „vos po 10 dienų nuo palaimintų rugsėjo 11-osios operacijų metinių".
Vadovaujant A.A. Godane, „Al Shabaab" tapo formalia „Al Qaedos" sąjungininke. Tai sukėlė nesutarimus, kuriuos A. A. Godane sprendė negailestingai, pasitelkdamas „Al Shabaab" žvalgybos sparno kontrolę. Rugsėjį buvo nužudytas amerikiečių džihadistas Omaras Hammami, kritikavęs A.A. Godane vadovavimą ir jo elgesį su užsienio kovotojais.
Teigiama, kad A. A. Godane yra 36 metai. Jis yra kilęs iš Somalilando Šiaurės Somalyje. Iš vos kelių jo fotografijų matyti, kad jis yra labai lieknas. Norėdamas pasisakyti viešai, pirmenybę teikia garso įrašams.
Po prekybos centro „Westgate" užpuolimo Kenijos ir Vakarų žvalgybos agentūros be jokių abejonių sustiprins pastangas, kad jo teroro viešpatavimas baigtųsi. Tačiau jį reikėtų pakankamai įvertinti. Buvęs Somalio ministras pirmininkas Omaras Abdirashidas Ali Sharmarke kartą sakė, kad A. A. Godane yra protingiausias iš visų „Al Shabaab" lyderių.Jungtinių Valstijų Atlygio už teisingumą programa yra įtraukusi jį į sąrašą dar kitu - Ahmedo Abdi Awo Mohamedo - vardu ir už informaciją, kuri padėtų jį surasti, siūlo iki 7 mln. JAV dolerių (18,2 mln. litų).
M. Belmoktaras yra alžyrietis, bet gyvena Sahelio dykumos platybėse. Kaip ir dauguma asmenų iš šio sąrašo, jis turi neįtikėtinų sugebėjimų išlikti gyvas.
Dar vos prieš vienerius metus jis veikiausiai nebūtų minimas tarp pavojingiausių pasaulio teroristų. Tuomet jis įkūrė elitinį padalinį „Pasirašantieji krauju" („Those Who Sign With Blood"), kuris, jo teigimu, bus skydas nuo „besiveržiančių priešų". Netrukus jo kovotojai užpuolė dujų gavybos kompleksą In Amenaso mieste Pietų Alžyre. Per trijų dienų apsiaustį žuvo beveik 40 darbininkų iš užsienio.
Nuo to karto M. Belmoktaro kovotojai gegužės mėnesį buvo užpuolę vieną karo akademiją ir prancūzų urano kasyklą Nigeryje, nors po prancūzų intervencijos Malyje sausio mėnesį prarado nemažai judėjimo laisvės.
M. Belmoktaras išsiskiria tuo, kad džihadistų veiklą derina su patraukliu kontrabandos ir žmonių grobimo verslu. Dėl nelegalios cigarečių kontrabandos jis dažnai yra vadinamas „Ponu Marlboro". Be to, manoma, kad iš išpirkų už Malyje pagrobtus vakariečius jis yra gavęs milijonus dolerių.
Žvalgybos pareigūnai CNN sakė, kad jis yra užmezgęs kontaktus su džihadistų grupuotėmis Libijoje, kai nuvertus Moammarą Gadhafi šioje šalyje įsivyravo nestabilumas.
1972 metais gimęs M. Belmoktaras augo skurde Pietų Alžyre. 1991 metais jis išvyko į Afganistaną kovoti prieš tuometinę komunistinę vyriausybę ir grįžo į Alžyrą kaip užsigrūdinęs kovotojas, pravarde „Belaouar" („Vienaakis"), kurią gavo po vieno sužeidimo mūšyje. Vėliau jis prisijungė prie brutalios Ginkluotos islamo grupuotės (GIA) kampanijos prieš Alžyro režimą. Už informaciją apie jo buvimo vietą Jungtinių Valstijų vyriausybė siūlo iki 5 mln. dolerių (13 mln. litų).
Jei M. Belmoktaras prieš vienerius metus galėjo būti „pavojingiausių teroristų sąrašo pakraštyje", tai Abu Muhammadas al Julani prie jo būtų net nepriartėjęs. Tačiau Sirijai panirus į pilietinį karą, A. M. al Julani grupuotė - „Al Nusros frontas" - iškilo kaip viena efektyviausių sukilėlių frakcijų.
Tai yra džihadistinė grupuotė, susiformavusi 2012 metų sausį ir turinti apie 10 tūkst. kovotojų, kurių daugelis yra užsigrūdinę Irake. Jos specializacija - savižudžių sprogdintojų ir sprogstamųjų įtaisų atakos prieš režimo pajėgas, o jos sėkmė priviliojo šimtus kovotojų iš kitų sukilėlių grupuočių.
A. M. al Julani balandžio mėnesį asmeniškai prisiekė savo grupuotės ištikimybę A. al Zawahiri, o Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas „Al Nusrą" priskyrė su „Al Qaeda" siejamai „Islamo valstybei Irake". Gegužę Jungtinės Valstijos įtraukė A. M. al Julani į pasaulinės svarbos teroristų sąrašą.
„Al Nusra" iki šiol neparodė jokio polinkio puldinėti Vakarų taikinius. Tačiau Didžiosios Britanijos žvalgybos agentūros MI5 vadovas Andrew Parkeris mano, kad tai pasikeis.
„Vis labiau auganti mūsų darbo dalis siejasi su Sirija... „Al Nusra" ir kitos ekstremistinės sunitų grupuotės, prisišliejusios prie „Al Qaedos", siekia atakuoti Vakarų šalis", - šią savaitę Londone sakė jis.
Apie patį A. M. al Julani žinoma mažai. „Al Nusra" itin daug dėmesio skiria organizacijos slaptumui. Nežinoma netgi jo tautybė, bet manoma, kad jis kovojo sukilėlių gretose Irake. Neseniai fondo „Quilliam Foundation" Londone atliktas tyrimas priėjo išvados, kad jo vadovavimas grupuotei yra „neginčijamas".
„Šaltiniai pasakojo, kad per susirinkimus, netgi su kitais lyderiais, jis visuomet dengia savo veidą. Manoma, kad A. M. al Julani yra Sirijos džihadistas, palaikęs, kaip įtariama, artimus ryšius su Abu Musabu al Zarqawi ir „al Qaeda Irake", - rašė studijos autoriai.A. M. al Zarqawi buvo nukautas per amerikiečių raketos ataką 2006 metais.
Vienas iš veiksnių, kodėl „Al Nusros" organizacija taip sparčiai auga ir stiprėja, yra jos ryšiai su kitais Irake veikiančiais džihadistais. Abu Bakras al Baghdadi - teroristinės organizacijos „Islamistinė Irako ir Sirijos valstybė" (ISIS) lyderis - šiais metais viešai ne kartą susikivirčijo su Abu Muhammadu al Julani, kaip reiktų dalintis įtaką regione.
A. B. al Baghdadi sakė, jog „Al Nusra" priklauso jo grupuotei. A. M. al Julani tokie pareiškimai labai nepatiko. Vakarų žvalgyba nedrįstų net pasvajoti apie ką nors geriau nei minėtųjų dviejų grupuočių nesutarimai. Artimas teroristų bendradarbiavimas Sirijos ir Irako pasienyje (ko taip intensyviai ir siekia Aymanas al Zawahiri) - pats baisiausias įmanomas scenarijus Vakarams.
Sirijos karo lauke minėtosios dvi teroristų organizacijos ir toliau veikia kartu, bendradarbiavimas labiausiai pastebimas rytinėje Sirijos dalyje.
Pačiame Irake A. B. al Baghdadi prisidėjo prie teroristinių išpuolių prieš šiitų dominuojamą valdžios ir saugumo aparatą skaičiaus augimo, prikišo nagus prie masinių pabėgimų iš kalėjimų ir bankų apiplėšimų. Būtent šis teroristas susijęs su sprogdinimais, nukreiptais prieš civilius šiitus, jis niekada neslėpė, jog išpuolius rengia skatinamas religinių veiksnių. Jis prisiėmė atsakomybę už automobilių sprogdinimų seriją Bagdade rugsėjo 30 dieną - per išpuolius žuvo 50 žmonių. Pats teroristų lyderis atakas pavadino „nauju Irako šiitų naikinimo etapu".
Kaip skaičiuoja Jungtinės Tautos (JT), per mėnesį Irake civilių žūsta daugiausiai nuo 2008 metų.
A. B. al Baghdadi labai naudingas faktas, jog Irako sunitų mažuma labai bijosi šiitų dominuojamos valdžios, kuriai vadovauja ministras pirmininkas Nuri al Maliki. Sunitų gentys telkiasi Sirijos ir Irako pasienyje, regiono paveikslą paversdamos dar patrauklesniu ir palankesniu teroristams.
Gimė A. B. al Baghdadi Samaroje, jam dar nėra 40 metų. Pasklidus žiniai apie Osamos bin Ladeno likvidavimą, teroristas visiems agresyviai žadėjo už savo idėjinio vado nužudymą atkeršyti. Analitikai sako, jog ISIS dar niekada nebuvo tokia pavojinga Amerikai kaip dabar.JAV siūlomas piniginis atlyginimas už informaciją apie A. B. al Baghdadi - iki 10 mln. dolerių (25,5 mln. Lt).
Kelios teroristų grupės iš Artimųjų Rytų palieka senąsias pozicijas ir juda link Afganistano ir Pakistano pasienio, kur lauks JAV pajėgų pasitraukimo iš Afganistano. Vienas iš pavojingiausių tokių darinių - Haqqani tinklas, atsakingas už kelis itin kraupius išpuolius, sudrebinusius Kabulą pastaraisiais metais.
2008 metais „Serena Hotel" viešbutyje Kabule susisprogdinęs savižudis pražudė 6 žmones. Per 2011 metų birželį surengtą išpuolį „InterContinental Hotel" viešbutyje žuvo 12 žmonių.
JAV pareigūnai sako, jog, neskaitant savižudžių sproginimų viešbučiuose ir kituose civiliniuose taikiniuose Afganistano sostinėje, šis teroristinis darinys šalyje pražudė arba sunkiai sužalojo per tūkstantį JAV karių.
S. Haqqani dar vadinamas tiesiog Siraju, jis yra grupuotės įkūrėjo sūnus, neseniai perkopęs 30 metų ribą.
„Sirajuddinas - šaltakraujis žudikas", - dar 2009 metais sakė JAV 101-osios desantinių divizijos rytų Afganistane vadas generolas Jeffrey Schloesseris.
Karo tyrimų instituto analitikas Jeffrey Dressleris 2012 metais CNN sakė, jog minėtasis teroristas „labai, netgi labai kompetentingas, talentingas lyderis, per penkerius ar šešerius metus subūręs galingą tinklą".
JAV pareigūnai teigia, jog S. Haqqani tinklas toks pavojingas tuo, jog aktyviai veikia Pakistano gentinėse teritorijose, ir tai toleruoja pati Pakistano valdžia. Teroristo šeima priklauso Zadranų genčiai, gyvenančiai Afganistano ir Pakistano pasienyje, jų gyvenama teritorija driekiasi ir iki Chosto provincijos. Haqqani šeima artimai bendrauja tiek su „Al Qaeda", tiek su Talibanu, taip pat noriai verbuoja džihadistus iš Čečėnijos ir Turkijos.
JAV prezidento Baracko Obamos administracija S. Haqqani tinklą teroristine organizacija oficialiai pripažino 2012 metais. Manoma, jog organizacija gerai finansuojama, nes valdo nemažai nelegalių verslų visoje Persijos įlankoje.Už vertingą informaciją apie S. Haqqani JAV pasirengusios pakloti iki 5 mln. dolerių (12,8 mln. Lt).
Abubakaro Shekau įtaka pripažįstama dėl vis stiprėjančių islamistų kovotojų Vakarų Afrikoje. Pastaruosius ketverius metus minėtasis teroristas vadovauja „Boko Haram" - salafitų grupuotei, veikiančiai Nigerijos šiaurėje, kuri pradėjo artimai bendradarbiauti su kitomis organizacijomis net iš tokių tolimų teritorijų kaip Malis.
„Boko Haram" dažniausiai taikosi į bažnyčias ir kitus krikščionių taikinius, policijos pajėgas ir nuosaikius musulmonus, gyvenančius Nigerijos šiaurėje. Dar rugsėjį, kaip įtariama, „Boko Haram" kovotojai įsiveržė į koledžą Jobės provincijoje ir išžudė 40 miegančių studentų.
2010 metais A. Shekau perspėjo, jog jo organizacija kėsintis į Vakarų interesus. Kitais metais buvo įvykdytas pirmasis savižudžio išpuolis - per sprogimą Jungtinių Tautų būstinėje šalies sostinėje žuvo mažiausiai 23 žmonės. Grupuotė taip pat buvo pagrobusi ir įkaitais laikė kelis vakariečius. Nors „Bokko Haram" ir nelaikoma „Al Qaedos" dalimi, A. Shekau ne kartą viešai davė suprasti, jog grupuotės tikslai jam artimi. JAV A. Shekau įvardijo visam pasauliui pavojingu teroristu 2012 metų birželį.
Dvi pastabos. Yra prieštaringų pranešimų, jog A. Shekau galėjo būti nukautas per rugpjūtį Nigerijos specialiųjų pajėgų surengtą reidą. Tačiau po kelių savaičių pasirodęs vaizdo įrašas leidžia teigti, jog visgi teroristas gyvas ir sveikas. „Boko Haram" valdymo aparatas, švelniai tariant, itin painus, todėl tiksliai pasakyti, kas koordinuoja kovotojų veiksmus, praktiškai neįmanoma.
Buvęs JAV ambasadorius Nigerijoje Johnas Campbellas rugsėjį rašė, jog „Boko Haram" domina tik pati Nigerija ir Sahelis. Situacija Nigerijoje sparčiai kintanti, tad visai gali būti, jog „Al Qaeda" ir „Boko Haram" anksčiau ar vėliau pradės bendradarbiauti.
Frazė „Boko Haram" reiškia „Vakarietiškas mokymas - draudžiamas". Šis šūkis atspindi grupuotės priešiškumą visoms įmanomoms modernumo formoms ir įtakai iš Vakarų.
„Priešiškumas demokratijai, šiuolaikinio mokslo neigimas, Vakarų švietimo kaip prieštaraujančio islamui smerkimas tiesiog akivaizdūs", - teigia buvęs ambasadorius ir pažymi, jog daugeliui kovotojų itin artimos religinės temos.Už vertingą informaciją apie A. Shekau Vašingtonas nepagailės iki 7 mln. dolerių (beveik 18 mln. Lt).
Doku Umarovas vadovauja Kaukazo Emyratui (CE) - čečėnų organizacijai, keliančiai sau tikslą Rusijos pietinėje dalyje įvesti islamo teisę.
JAV valstybės departamentas D. Umarovą visame pasaulyje persekiotinu teroristu paskelbė 2010 metais ir pažymėjo, jog šis teroristų lyderis „skatina savo pasekėjus imtis agresijos prieš CE įvardytus priešus, tarp kurių ir JAV, Izraelis, Rusija ir Jungtinė Karalystė".
JAV pareigūnai tiria, ar broliai Carnajevai - jauni vyrai, kaltinami surengę teroristinį išpuolį Bostono maratono metu balandį - gali būti susiję su Čečėnijos maištininkais. Tačiau bent jau kol kas jokių ryšių nepastebėta. 2011 metų sausį Maskvos Domodedovo oro uoste surengtas sprogimas, per kurį žuvo 36 žmonės. Per sprogdinimus Maskvos metro stotyse 2010 metais žuvo per 40 žmonių.
D. Umarovas gimė Čečėnijos pietuose 1964 metais, bent jau taip skelbiama internete. Jis pats teigia, jog šeima priklausiusi inteligentams. Jis išgarsėjo ėmus vykdyti separatistinę kampaniją prieš Rusijos valdžią. Kai į regioną 1994 metais tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas pasiuntė karius, D. Umarovas prisijungė prie sukilėlių.
2007 metais viename čečėnų džihadistų puslapyje internete skelbiamoje deklaracijoje teroristas sako: „Man lemta vadovauti džihadistams... Aš vesiu juos ir kovosiu džihadą taip, kaip man liepia daryti pats Alachas".JAV pareigūnai už informaciją apie šį čečėną nepagailės iki 5 mln. dolerių (12,8 mln. Lt).