Karo veiksmų teatre naudojami branduoliniai ginklai perkeliami į Rusijos Kaliningrado anklavą praėjus keleriems metams po grasinimo dislokuoti tokius ginklus už Rusijos teritorijos, jei Šiaurės Atlanto sutarties organizacija išsiplėstų.
Baltijos jūros uostamiestyje Kaliningrade yra įsikūrusi svarbi Rusijos sausumos ir jūrų pajėgų bazė, taip pat ir Baltijos laivyno štabas.
Naujų taktinių ginklų judėjimas buvo pastebėtas birželio mėnesį. Pasak JAV žvalgybos pareigūnų, susipažinusių su ataskaita apie šią veiklą, tai ženklas, jog Maskva įgyvendina grasinimus atsakyti į NATO plėtrą toliau dislokuojant branduolinius ginklus.
Kokie tai ginklai, konkrečiai nežinoma. Kai kurie gynybos pareigūnai teigia, jog greičiausiai tai gali būti trumpojo nuotolio raketos "Točka" branduolinės galvutės. Balandžio 18 dieną Kaliningrade buvo atlikti raketos "Točka" bandymai. Jos nuotolis siekia kiek daugiau nei 70 km.
Pentagono atstovas spaudai Kenas Baconas (Kenas Beikonas) atsisakė komentuoti žvalgybos pranešimą apie taktinių ginklų perkėlimą į Kaliningradą.
Tačiau interviu K. Baconas sakė: "Jei rusai Kaliningrade dislokavo taktinį branduolinį ginklą, jie pažeidė pažadą, jog iš Baltijos jūros pakrantės pašalins branduolinius ginklus, ir regionas bus nebranduolinis".
Rusija ir Jungtinės Valstijos 1991 bei 1992 metais paskelbė teisiškai neįpareigojančius susitarimus sumažinti taktinių branduolinių ginklų arsenalus.
Po to Jungtinės Valstijos pašalino taktinius branduolinius ginklus iš laivų ir iš karinių bazių užsienyje. 1991 metais Sovietų Sąjungos ir 1992 metais Rusijos vyriausybė paskelbė, kad visi taktiniai branduoliniai ginklai iš Rytų Europos perkeliami į saugesnes vietas Rusijoje, tačiau liko neaišku, ar kalbėta ir apie branduolinį ginklą Kaliningrade.
Europoje vis dar yra JAV taktinių branduolinių ginklų ir derybose dėl ginkluotės Rusija reikalauja juos pašalinti.
Daugelis gynybos pareigūnų tolesnį taktinių branduolinių ginklų dislokavimą vertina kaip nerimą keliantį ženklą, jog Maskva stiprina savo gynybą prieš NATO.
Lenkija, Vengrija ir Čekija buvo priimtos į NATO 1999 metais. Tai supykdė Maskvą, nuogąstaujančią dėl naujojo šaltojo karo grėsmės.
Padėtį komplikuoja kalbos apie vienos ar visų Baltijos šalių, Lietuvos, Latvijos ir Estijos, stojimą į NATO.
Birželio mėnesį viešėdamas Lietuvoje JAV gynybos sekretorius Williamas Cohenas (Viljamas Koenas) pareiškė, kad ateityje visai įmanoma, jog šalis prisijungtų prie Aljanso.
1998 metų birželio mėnesį Rusijos kariuomenės pareigūnai pareiškė, kad Baltijos šalims prisijungus prie NATO, Maskva Kaliningrade dislokuos taktinį branduolinį ginklą.
Kaliningrade Rusija jau dislokavo pažangiausiais savo priešlėktuvinės gynybos raketas S-300, demonstruodama, jog yra pasirengusi ginti savo anklavą nuo galimo puolimo.