Laidotuvės įvyko Ronaldo Reagano bibliotekos teritorijoje Simi Velyje Kalifornijos valstijoje, kur palaidotas ir pats 40-asis JAV prezidentas.
Ceremonijoje dalyvavo apie tūkstantį svečių, tarp jų - dabartinė JAV pirmoji ponia Michelle Obama ir buvusi JAV pirmoji ponia Hillary Clinton.
N. Reagan buvo laikoma viena įtakingiausių Baltųjų rūmų šeimininkių JAV istorijoje. Jos vyras ėjo Amerikos prezidento pareigas nuo 1981 iki 1989 metų.
R. Reaganas mirė 2004 metais po ilgos kovos su Alzheimerio liga.
JAV prezidentas Barackas Obama gyrė N. Reagan pastangas šviesti visuomenę apie Alzheimerio ligą ir kamieninių ląstelių tyrimus.
„Mus įkvėpė tai, kaip, per ilgą jų atsisveikinimą, Nancy tapo milijonų šeimų, išgyvenančių sekinančią, skaudžią Alzheimerio ligos realybę, balsu“, – sakė B. Obama per savo savaitinį radijo kreipimąsi.
N. Reagan buvo tapusi nenuilstančia ne tik Alzheimerio ligos, bet ir kamieninių ląstelių tyrimų propaguotoja.
„Kai pasirašiau įsakymą atnaujinti federalinius kamieninių ląstelių tyrimus, didžiavausi, kad ji buvo viena pirmųjų, kuriems paskambinau“, – sakė B. Obama.
Būdama pirmoji ponia N. Reagan aktyviai dalyvaudavo savo vyro kampanijose, pritardavo prezidento vyriausybės narių kandidatūroms ir buvo administracijos kampanijos prieš narkotikus „Just Say No“ „veidas“.
Be to, B. Obama pavadino ją tvirta Amerikos veteranų rėmėja ir – po savo pačios kovos su krūties vėžiu bei mastektomijos – mamogramų propaguotoja.
B. Obama sakė, kad „niekada nebuvo labiau optimistiškas dėl to, kad mes vieną dieną surasime vaistą tokioms niokojamoms ligoms kaip Alzheimerio“.
„Ir negaliu sugalvoti geresnio būdo mūsų buvusios pirmosios ponios palikimui pagerbti kaip darbą drauge, vieningai šaliai, siekiant to tikslo“, – pridūrė jis.