Tufts universiteto Flečerio teisės ir diplomatijos mokyklos dekanas ir buvęs NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Jamesas Stavridisas išdėstė savo nuomonę apie paslaptingąjį laivą ties Švedijos krantais ir galimą NATO reakciją į visą šią situaciją, praneša cnn.com.
© Scanpix

J. Stavridisas tvirtina, kad pastarieji įvykiai Švedijos pakrantėje kelia daugybę klausimų ir „mes vis dar neturime atsakymų į juos“.

Praėjusią savaitę Švedijos žiniasklaida pranešė, kad šalies karinės pajėgos ieško povandeninio laivo, galimai Rusijos, mat nepaprastųjų situacijų atvejais naudojamu dažniu buvo perimtas radijo pranešimas rusų kalba (nors Rusija paneigė galimybę, kad Švedijos vandenyse yra kokie nors jos laivai).

Dabar, kai Švedijos karinis jūrų laivynas ieško nenustatyto povandeninio laivo, galimai įsibrovusio į šalies teritorinius vandenis, svarbu turėti omenyje kelis pagrindinius faktus.

Pirma, kovoti su povandeniniais laivais yra sudėtinga ir sunku. Ypač uždaruose teritorinių vandenų plotuose, kur pranašumas atitenka povandeniniams laivams. Akmeningas vidaus jūros, tokios kaip Baltijos jūra, dugnas gali užmaskuoti garso signalus, kurie suteikia galimybę apsaugos laivams, sraigtasparniams ir jūrų patruliavimo orlaiviams susekti ir nustatyti po vandeniu esantį ryšį. 

Antra, tai vyksta tuo metu, kai Švedijos karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų biudžetas pastaraisiais dešimtmečiais buvo stipriai sumažintas. Kalbant bendrai, švedai turi galingas ir profesionalias pajėgas, tačiau pasibaigus Šaltajam karui jie neinvestavo tiek daug į kovos su povandeniniais laivais pajėgumus.

Šia prasme, taip elgėsi ne vien Švedija. Daugelis Europos šalių sumažino išlaidas šiai sferai, manydami, kad kova su povandeniniais laivais buvo būdinga daugiau Šaltajam karui ir prieš Sovietų Sąjungą.

Ir nors Švedija nėra NATO narė, o tai reiškia, kad ši operacija vykdoma nacionalinėmis pastangomis, ji yra stipri NATO partnerė, aktyviai prisidėjusi prie operacijų Afganistane, Balkanuose, Libijoje ir kitur. Tačiau faktas lieka faktu, kad NATO įsikišti neįpareigoja jokia sutarties prievolė. Jeigu švedai paprašys, tikėtina, NATO reaguos, tačiau iki šiol jie to nepadarė.

Galų gale, mes galime niekada tiksliai nesužinoti, kas nutiko. Visiškai įmanoma, kad Rusijos povandeninis laivas vykdė žvalgybinės medžiagos rinkimo operaciją ir jį ištiko bėda, kurios signalas sukėlė aliarmą Švedijos valdžios sluoksniuose. Jis galėjo susitvarkyti savo reikalus ir pasprukti nepastebėtas. Arba jis vis dar gali būti visiškai netoli, kol Rusija dėliojasi veiksmų planą.

Pastarasis Rusijos pareiškimas, kad tai galėtų būti Olandijos povandeninis laivas, atrodo mažai tikėtinas. Jei tai būtų buvęs bet kurios kitos valstybės laivas, ištikus nelaimei jis greičiausiai iškart būtų pradėjęs bendradarbiauti su švedais.

Profesionalūs ir pajėgūs švedai, atrodo, nežinomo povandeninio laivo atžvilgiu nusiteikę atkakliai. O realybė yra tokia, kad jie neturi jokio pagrindo daryti ką nors daugiau, nei tiesiai raportuoti, ką mato. Turint tai omenyje, NATO turėtų pasiūlyti pagalbą ir padėti išsiaiškinti situaciją, ypač jei yra galimybė, kad laivą ištiko nelaimė – nesvarbu, kokios bebūtų jo buvimo Baltijos jūroje aplinkybės.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kaimynų prekybos tinklas ruošiasi galingam spurtui Lietuvoje (10)

Latvijos statybinių medžiagų ir buities prekių parduotuvių tinklo „ Depo “ prekybos tinklas...

Perspėja: šių specialistų Lietuvoje jau ieškoma masiškai (578)

Nors valdžios atstovai vis kartoja, kad mokytojų skaičius Lietuvoje turi mažėti, situaciją darbo...

Turkijoje siaučia pavojingas virusas: vienas iš simptomų – pykinimas (17)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja apie šių metų liepos ir rugpjūčio...

DELFI startuoja naujas kanalas Būstas (1)

Pagrindinis naujienų portalas DELFI skaitytojams pristato dar vieną gerą žinią. Jau nuo...

K. Girnius. Ar reikėtų „perkrauti“ santykius su Baltarusija? (22)

Pastarosiomis dienomis vis labiau rašoma apie Baltarusiją . Michailas Saakašvilis pasakė...

Archeologai patvirtino: pajūryje iš tiesų rastas kuršių piliakalnis

Archeologiniai tyrimai patvirtina, kad praėjusią vasarą Pajūrio regioniniame parke, vos už kelių...

Tragiška avarija Trakų rajone: susidūrė trys automobiliai, žuvo žmogus papildyta 10.11 (114)

Ketvirtadienį 06.41 valandą ryte Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112...

Elito karai Rusijoje: eksministras tėškė kaltinimus V. Putino bendražygiui (44)

Rusijos valdžios elitų tarpusavio karai, apie kuriuos iki šiol kalbėjo tik stebėtojai, netikėtai...

Sumaištis Olandijoje: radijo stoties pastate buvo laikomi įkaitai atnaujinta 11.07 (11)

Olandų radijo stotyje 3FM keli žmonės buvo paimti įkaitais. Apie tai ketvirtadienį pranešė...