J. Stavridisas tvirtina, kad pastarieji įvykiai Švedijos pakrantėje kelia daugybę klausimų ir „mes vis dar neturime atsakymų į juos“.
Praėjusią savaitę Švedijos žiniasklaida pranešė, kad šalies karinės pajėgos ieško povandeninio laivo, galimai Rusijos, mat nepaprastųjų situacijų atvejais naudojamu dažniu buvo perimtas radijo pranešimas rusų kalba (nors Rusija paneigė galimybę, kad Švedijos vandenyse yra kokie nors jos laivai).
Dabar, kai Švedijos karinis jūrų laivynas ieško nenustatyto povandeninio laivo, galimai įsibrovusio į šalies teritorinius vandenis, svarbu turėti omenyje kelis pagrindinius faktus.
Pirma, kovoti su povandeniniais laivais yra sudėtinga ir sunku. Ypač uždaruose teritorinių vandenų plotuose, kur pranašumas atitenka povandeniniams laivams. Akmeningas vidaus jūros, tokios kaip Baltijos jūra, dugnas gali užmaskuoti garso signalus, kurie suteikia galimybę apsaugos laivams, sraigtasparniams ir jūrų patruliavimo orlaiviams susekti ir nustatyti po vandeniu esantį ryšį.
Antra, tai vyksta tuo metu, kai Švedijos karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų biudžetas pastaraisiais dešimtmečiais buvo stipriai sumažintas. Kalbant bendrai, švedai turi galingas ir profesionalias pajėgas, tačiau pasibaigus Šaltajam karui jie neinvestavo tiek daug į kovos su povandeniniais laivais pajėgumus.
Šia prasme, taip elgėsi ne vien Švedija. Daugelis Europos šalių sumažino išlaidas šiai sferai, manydami, kad kova su povandeniniais laivais buvo būdinga daugiau Šaltajam karui ir prieš Sovietų Sąjungą.
Ir nors Švedija nėra NATO narė, o tai reiškia, kad ši operacija vykdoma nacionalinėmis pastangomis, ji yra stipri NATO partnerė, aktyviai prisidėjusi prie operacijų Afganistane, Balkanuose, Libijoje ir kitur. Tačiau faktas lieka faktu, kad NATO įsikišti neįpareigoja jokia sutarties prievolė. Jeigu švedai paprašys, tikėtina, NATO reaguos, tačiau iki šiol jie to nepadarė.
Galų gale, mes galime niekada tiksliai nesužinoti, kas nutiko. Visiškai įmanoma, kad Rusijos povandeninis laivas vykdė žvalgybinės medžiagos rinkimo operaciją ir jį ištiko bėda, kurios signalas sukėlė aliarmą Švedijos valdžios sluoksniuose. Jis galėjo susitvarkyti savo reikalus ir pasprukti nepastebėtas. Arba jis vis dar gali būti visiškai netoli, kol Rusija dėliojasi veiksmų planą.
Pastarasis Rusijos pareiškimas, kad tai galėtų būti Olandijos povandeninis laivas, atrodo mažai tikėtinas. Jei tai būtų buvęs bet kurios kitos valstybės laivas, ištikus nelaimei jis greičiausiai iškart būtų pradėjęs bendradarbiauti su švedais.
Profesionalūs ir pajėgūs švedai, atrodo, nežinomo povandeninio laivo atžvilgiu nusiteikę atkakliai. O realybė yra tokia, kad jie neturi jokio pagrindo daryti ką nors daugiau, nei tiesiai raportuoti, ką mato. Turint tai omenyje, NATO turėtų pasiūlyti pagalbą ir padėti išsiaiškinti situaciją, ypač jei yra galimybė, kad laivą ištiko nelaimė – nesvarbu, kokios bebūtų jo buvimo Baltijos jūroje aplinkybės.
