„Tačiau ką darys Rusijos pajėgos, peržengusios Ukrainos sieną?“ - klausia „Foreign Policy“ žurnalistas Elias Grollis. Jis atkreipia dėmesį į Karališkojo vieningojo kariuomenės tyrimų instituto (RUSI) ataskaitą, kurioje pateikiami keli galimi scenarijai.
Ataskaitos autoriai Igoris Sutiaginas ir Michaelis Clarke`as tvirtina, kad prieš maždaug 50 tūkst. Rusijos karių stotų apie 70 tūkst. Ukrainos kariškių. Ukraina turėtų kiekybinę persvarą, tačiau Kijevo pajėgos „nepakankamai ekipuotos ir turėtų sunkumų su pilna mobilizacija“.
Pagal pirmąjį scenarijų, Rusijos pajėgos neperžengs sienos ir „bus pakankamai greitai atšauktos, kai tik politiniai procesai suteiks Vladimirui Putinui įvykusio fakto Kryme pripažinimą“. Iš naujausių įvykių Ukrainoje galima spręsti, kad šis scenarijus yra mažai tikėtinas, pažymi E. Grollis.
Anot agresyvesnio scenarijaus, „Rusijos pajėgos paslapčiomis rems ir net provokuos pilietinius neramumus visame Ukrainos pietryčių regione ir pasinaudos tuo kaip pretekstu atveriant saugų sausumos koridorių į Krymą per Donecko, Zaporožės ir Chersono sritis“, teigiama ataskaitoje.
Pagal trečiąjį scenarijų „neramumai ir separatistinis spaudimas Ukrainos pietuose bei rytuose – tikras ar surežisuotas – gali suteikti pavojingą, bet viliojančią progą suskaldyti šalį į dvi dalis – į pietus ir rytus nuo Dniepro“.
„Tačiau Rusija gali žengti dar toliau ir išsikovoti „vakarinį koridorių iš Padniestrės į Moldovą ir Krymą per Odesos ir Nikolajevsko sritis, į kurį patektų ir pats istorinis Odesos miestas“, - rašo žurnalistas.
Dėl virtinės geopolitinių faktorių vieni scenarijai yra labiau tikėtini už kitus, teigia autoriai. Kaip pažymima ataskaitoje, Rusija žymiai atlaisvintų Krymo izoliaciją, užgrobusi sausumos koridorių tarp Rusijos teritorijos ir pusiasalio. Maža to, išsikovojusi koridorių į Krymą, Rusija nutrauktų ginčą dėl Kerčės sąsiaurio ir suteiktų „Gazprom“ išskirtinę prieigą prie energijos telkinių Azovo jūroje.
Dar daugiau, esminiai Rusijos gynybos pramonės elementai, įskaitant tuos, kurie naudojami raketų programai, priklauso nuo Ukrainos tiekėjų šalies rytuose. Pavyzdžiui, balistinės raketos R-36M kuriamos ir gaminamos prie Dniepro esančiame Dniepropetrovsko mieste, rašo „Foreign Policy“.
„Kadangi dauguma ginkluotės gamyklų įsikūrusios Ukrainos pietuose ir rytuose, galima teigti, kad pagunda įgyvendinti trečiąjį ir ketvirtąjį scenarijus tik didės, - E. Grollis cituoja RUSI ataskaitą. – Siūlyti šiuos scenarijus dėl to, kad būtų užvaldyta šių gamyklų produkcija, reikštų XIX amžiui būdingą požiūrį į XXI amžiaus santykius. Tačiau dabartinėmis aplinkybėmis negalima atmesti netgi šito“.