Kazachstano Tarptautinis Almatos oro uostas nėra didelis ir keleiviai čia neras daug pramogų, rašo bbc.co.uk.
Mohammedas Al Bahishas čia yra įstrigęs jau 120 dienų, kurios tapo jam kankinančiu išbandymu.
Jis net negali patekti į neapmuitinamų prekių („duty free“) zoną ar pasiekti kainas užsikėlusių kavinių.
26 metų palestiniečių pabėgėlis, gimęs Irake, yra įkalintas pareigūnų vadinamoje „steriliojoje zonoje“, į kurią gali patekti tik keleiviai ir oro uosto darbuotojai. Tačiau jis nepriklauso nė vienai iš šių kategorijų.
„Jaučiuosi taip, tarsi lėtai eičiau iš proto“
Jis negali patekti į Kazachstaną, nes neturi vizos. Vizų reikia ir norint patekti į kitas šalis. Izraelis neleis jam vykti į palestiniečių teritorijas, o Jungtinės Tautos (JT) pripažįsta, kad M. Al Bahishui, Irake neturinčiam jokių giminių, bus nesaugu grįžti į savo gimtinę.
Kiekvieną dieną jį pažadina monotoniškas moters balsas, skelbiantis skrydžių detales, ir ilgas monologas, reguliariai kartojamas pagal Kazachstano muitinės tvarką.
„Jaučiuosi taip, tarsi lėtai eičiau iš proto“, - sakė jis.
Vyras, kurio veidas jau atrodo išbalęs ir pabrinkęs, gyvena belangiame 2 m pločio ir 3 m ilgio kambarėlyje atvykimo salėje.
Jame dvokia cigarečių dūmais. Kambarėlyje stovi gultas, nudriskusi sofa, o ant stalo prie sienos guli Koranas.
Pro šiek tiek pravertas duris matyti atvykstančių keleivių srautai, nuolat plūstantys nuo nusileidimo vartų pasų kontrolės link.
Pragaro jausmą sustiprina ir Mohammedo valgomas maistas - patiekalai, kuriuos savo keleiviams ruošia nacionalinė Kazachstano oro linijų bendrovė „Air Astana“.
„Tris kartus per dieną man atnešamas lėktuvo maistas – mažos dėžutės salotų ir pyragaičių, -pasakoja jis. - Visą birželį valgiau tik jautienos ir grybų stroganovą. Nemanau, kad dar kada nors galėsiu pažvelgti į jautieną“.
Oro uosto apsauga seka kiekvieną jo žingsnį už kambarėlio sienų. Kartais jam leidžiama pasinaudoti gėrimų aparatu, taip pat apsilankyti duše bagažo skyriuje, kuriuo naudojasi darbuotojai.
Kur tik jis bežengtų, jį visuomet lydi policija ar apsaugos darbuotojai.
Įkvėpti gryno oro jis gali tik terasoje, iš kurios atsiveria vaizdas į kilimo ir tūpimo takus.
Galimybė užmegzti kontaktą su išoriniu pasauliu atsiranda tik tuomet, kai atgyja nepastovus oro uosto bevielis ryšys, kuriuo galima naudotis nemokamai. Tuomet jis įsijungia „Skype“.
„Pasikalbu su savo pusbroliu Yaseru, gyvenančiu Norvegijoje. Daugiau neturiu jokių artimesnių giminaičių. Mano tėvai mirė Irake, kai man buvo 16 metų. Neturiu jokių brolių ir seserų“, - guodėsi jis.
Į Kazachstaną atvedė meilė
Vykti į Kazachstaną jį privertė troškimas sukurti savo paties šeimą – šioje šalyje jis norėjo gyventi su savo mergina Olesija Grišenko, kuri šiuo metu laukiasi pirmojo jųdviejų vaiko.
Kazachstano pilietybę turinti mergina su Mohammedu susipažino per atostogas Dubajuje, kai jis šiame mieste dirbo interjerų dizaineriu.
Kazachstane registruojant ketinimus susituokti, dingo Mohammedo kelionės dokumentai, taip pat baigėsi Kazachstano ir Jungtinių Arabų Emyratų vizų galiojimo laikas.
Vėliau jis išskrido į Turkiją, tikėdamasis pratęsti Kazachstano vizos galiojimą, bet pasienyje buvo sugrąžintas atgal.
„Mane deportavo iš Stambulo, nes neturėjau jokios galiojančios vizos. Jie išsiuntė mane atgal į Almatą. Tačiau čia aš taip pat neturėjau jokios galiojančios vizos, todėl buvau grąžintas į Stambulą. Taip pirmyn ir atgal tarp šių miestų mane siuntinėjo keturis kartus“, - pasakojo Mohammedas.
Kazachstano imigracijos pareigūnai laiko vyrą oro uosto tranzitinėje zonoje, kuri teisiškai nepriklauso Kazachstano teritorijai.
Praėjusį mėnesį Kazachstano valdžia atmetė jo prašymą suteikti prieglobstį.
Mohammedas teigia, kad nuo tada, kai įstrigo oro uoste, jis mąsto tik apie tai, kaip iš čia ištrūkti.
„Pasiilgau saulės, pasiilgau buvimo lauke“, - sakė jis.
„Matau žmones, išeinančius iš pastato, o aš esu čia įkalintas, negaliu niekur išeiti“.
Kartu su žurnalistu jis praeina pro slankiojančias duris ir patenka ant laiptų, nuo kurių keleiviai įlipa ir išlipa iš oro uosto autobusų. Tačiau Mohammedas eiti toliau negali.
Ore pasigirsta lėktuvo variklių riaumojimas. Už Almatos spindi kalnai.
„Kai čia išeinu, mane apima pyktis, - prisipažįsta jis. - Nes iš tikrųjų jaučiuosi kaip kalėjime“ .