Jų numatytas pasaulis kai kuriais atžvilgiais yra pažįstamas, bet kai kur – visiškai svetimas. Tai pasaulis, kuriame valdžia sklaidosi ir nyksta, atspindėdama vieną reikšmingiausių 2014 ir veikiausiai šių metų tendencijų, rašo theatlantic.com.
Ateičiai, kuri vaizduojama 2000 metų gruodį paskelbtoje Nacionalinės žvalgybos tarybos ataskaitoje „Global Trends 2015“ („Pasaulinės 2015 metų tendencijos“), būdinga nemažai šiuolaikinių atgarsių.
Ataskaitoje numatomas finansinis nepastovumas, anoniminės kibernetinės atakos, išsiplėtęs ekonominis pasidalijimas, išaugęs Kinijos atkaklumas, masinio naikinimo ginklą turinti Šiaurės Korėja, išaugusi nelegali migracija iš Centrinės Amerikos į Jungtines Valstijas, nepastovi, autoritarinė Rusija, kuri „viduje išliks silpna ir instituciškai liks susieta su tarptautine sistema pirmiausia per nuolatinį mandatą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje“, bei Artimieji Rytai, kamuojami „demografinio spaudimo, socialinių neramumų, religinio ir ideologinio ekstremizmo bei terorizmo“ ir formuojami destabilizuojančio naujųjų technologijų poveikio bei politinio islamo patrauklumo.
Vietoj šalies, mėginančios atsigauti nuo 13 metų trukusio karo, ataskaitoje minimas „tarptautiškai izoliuotas“ Afganistanas, siūlantis „rojų islamo radikalams ir teroristinėms grupuotėms“ (tuo metu Afganistane prieglobstį buvo radęs Osama bin Ladenas). Užuot numatę slegiantį konfliktą tarp prorusiškų ir provakarietiškų jėgų Ukrainoje, JAV pareigūnai rašė, kad „visų politinių pakraipų ukrainiečiai veikiausiai rinksis nepriklausomybę, o ne pakartotinę integraciją į Rusijos įtakos sferą“.
Jie prognozavo, kad „dauguma technologinių pasiekimų per artimiausius 15 metų neturės reikšmingos pozityvios įtakos Afrikos ekonomikoms“, pražiopsodami, pavyzdžiui, vaidmenį, kurį mobilieji telefonai atliko skatindami ekonominį dinamiškumą į pietus nuo Sacharos esančiose šalyse.
Jie pažymi, kad 2015 metais „Europos darbotvarkėje bus siekiama užbaigti galutinius Europos Sąjungos integracijos komponentus“ – dabar šiai integracijai pavojų kelia tebesitęsianti regiono ekonominė krizė. Ataskaitoje taip pat kalbama apie drąsesnius, alternatyvius scenarijus, kurie, pačių pareigūnų teigimu, yra mažai tikėtini:
Šiaurės ir Pietų Korėjų susivienijimą, „tarptautinės teroristinės koalicijos, turinčios įvairių antivakarietiškų tikslų ir prieigą prie masinio naikinimo ginklų“, iškilimą, Kinijos reikalavimą, kad Japonija atsisakytų savo branduolinės programos, ir Jungtinių Valstijų pagalbą Tokijui, kai galingosios pasaulio valstybės artės „didelio karo“ link.
Studijoje itin daug dėmesio skiriama globalizacijos, kurios terminas išpopuliarėjo praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, temai. Dėl globalizuotos ekonomikos pasaulis 2015 metais bus politiškai stabilesnis, teigiama ataskaitoje, kuri buvo rengiama žvalgybos pareigūnams konsultuojantis su išoriniais ekspertais. Tačiau globalizacija ir technologijų pažanga taip pat ardys pačią valdžios prigimtį.
„Valstybės pasaulio scenoje toliau liks dominuojančiais žaidėjais, tačiau vyriausybės vis mažiau ir mažiau galės kontroliuoti informacijos srautus, technologijas, ligas, migrantus, ginklus ir finansines operacijas, ar jos būtų teisėtos ar neteisėtos“, - prognozavo JAV pareigūnai.
Vadinami „nevalstybiniai aktoriai“, varijuojantys nuo privačių bendrovių ir ne pelno siekiančių organizacijų iki narkotikų kontrabandininkų ir tarptautinių teroristinių tinklų, „tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose reikaluose turės vis svarbesnį vaidmenį“.
„Nuo valdymo kokybės – tiek nacionalinės, tiek tarptautinės - priklausys, kaip valstybėms ir visuomenėms seksis tvarkytis su šiomis pasaulinėmis jėgomis“, - pridūrė jie.
„Pasaulis yra atsidūręs prie naujos eros slenksčio. Ši era gali priminti filmo apie Džeimsą Bondą scenarijų, kuriame tarptautinius reikalus vis dažniau lemia ne vyriausybės, bet didelės ir įtakingos organizacijos“, - rašė „The Telegraph“.
Tony Karonas laikraščiui „Time“ taip komentavo ataskaitos išvadas: „Silpstanti valstybės valdžia dar labiau apsunkina pasaulinių reikalų sprendimo problemą. Šaltasis karas sugebėjo beveik kiekvieną regioninį konfliktą pasaulyje paversti globalia konfliktų sistema, kuriai vadovavo dvi valstybės, jautusios interesą vengti nestabilumo, kuris galėjo įtraukti jas į labai pavojingą konfrontaciją. Kai jis baigėsi, daug senosios sovietų imperijos valstybių pradėjo griūti, skatindamos nusikalstamumą, įstatymų nepaisymą, gentinį smurtą ir terorizmą. Problema, kuri pripažįstama ataskaitoje „Global Trends 2015“, yra ta, kad valstybės neturi įmantrių mechanizmų, kovojant su „nevalstybiniais aktoriais“.
„Global Trends 2015“ nenumatė daugybės istorijų linijų, kurios nusitęs į 2015 metus: „Islamo valstybės“ iškilimo, Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų maištininkų konflikto, greičiausiai Šiaurės Korėjos surengtos kibernetinės atakos prieš „Sony“.
Tačiau ji numatė nepastovią dinamiką viena vertus tarp silpnų ir stiprių valstybių, kita vertus – tarp pusiau valstybinių ir nevalstybinių aktorių. Kaip šią vasarą leidinyje „The Atlantic“ rašė Moises Naimas, „karių apsimetimas civiliais gyventojais ir civilių maištininkų verbavimas yra senos praktikos. Tačiau XXI amžiuje jos įgavo precedento neturintį potencialą kaip karo įrankiai“.
2000 metais JAV žvalgybos pareigūnams sušmėžavo šis fenomenas. Atėjus 2015 metams, jis yra iškilęs tiesiai prieš mūsų akis.