29 000 rusų kareivių yra okupuotame Krymo pusiasalyje. Remiantis senomis sutartimis, Rusija čia gali būti dislokavusi tik iki 25 000 karių. Generolo duomenimis, dar 50 000 rusų karių vadovybė Maskvoje laiko savo teritorijoje prie Ukrainos sienos tam atvejui, jei separatistai, kaip praėjusių metų pabaigoje, patirtų skaudų smūgį ir Ukrainos kariuomenė imtų kontroliuoti situaciją.

Be to, pasak B. Hodges'as, yra naujų įrodymų, kad Rusija tiesiogiai susijusi su įvykiais Rytų Ukrainoje. Pasitelkus elektronines priemones, esą buvo nutupdyti su civiliniai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) bepiločiai. „Tai neįmanoma padaryti rūsyje pagaminta įranga“, – pabrėžė generolas. Ir tokio kiekio artilerijos bei raketų esą neįmanoma pasigaminti namų sąlygomis. Tai nėra tai, ką separatistai perėmė iš Ukrainos dalinių – arba tik iš dalies. „Tai yra iš Rusijos“, – pareiškė B. Hodges'as.

Vakarų lyderiai žada „ryžtingai reaguoti“ į bet kokius rimtus Ukrainos paliaubų pažeidimus

Vakarų šalių lyderiai antradienį pasisakė už ryžtingą tarptautinės bendrijos reakciją į bet kokius Ukrainos rytuose paskelbtų paliaubų pažeidimus, didindami spaudimą Rusijai dėl jos vaidmens kaimyninėje valstybėje vykstančiame konflikte.

Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos lyderiai bei Europos Vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas taip pat pasisakė už tai, kad būtų sustiprinta misija, kuriai pavesta stebėti, kaip laikomasi paliaubų režimo ir atitraukiama sunkioji ginkluotė.

Per derybas vaizdo ryšiu lyderiai dar kartą deklaravo savo paramą vasario 12 dieną Minske pasirašytam susitarimui dėl paliaubų tarp Ukrainos vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų, nurodė Prancūzijos prezidentūra.

„Jie sutarė, kad reikalinga ryžtinga tarptautinės bendrijos reakcija į bet kokį rimtą pažeidimą įgyvendinant“ susitarimą, kuris buvo pasirašytas Baltarusijos sostinėje Minske, sakoma prezidentūros išplatintame pareiškime.

Lyderiai konkrečiai neapibrėžė, kas būtų laikoma rimtu sutarties pažeidimu, taip pat neįvardijo, kokio atsako jis sulauktų, tačiau užsiminė apie galimybę įvesti naujas sankcijas Maskvai, kurią Vakarai ir Kijevas kaltina siunčiant separatistų pajėgoms ginklus ir karius.

Pasitarime apie padėtį Ukrainoje vaizdo ryšiu dalyvavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas, Italijos premjeras Matteo Renzi, JAV prezidentas Barackas Obama ir D.Tuskas.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1415)