„Stipri ir vieninga Europa pasauliui yra būtinybė“, – B. Obama sakė savo svarbioje kalboje Vokietijos mieste Hanoveryje, dabartinį žemyno klestėjimą supriešindamas su karais ir sunkumais, išgyventais praeitą šimtmetį.
Viešėdamas Europoje, kuri dar neatsigavo po jai skaudžiai smogusios migrantų krizės bei ekonominio sąstingio, be to, susiduria su Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES grėsme, Amerikos prezidentas sakė, kad „visam pasauliui reikia stiprios, klestinčios, demokratiškos ir vieningos Europos“.
Pabrėždamas skirtumus tarp mūsų dienų klestinčios Europos ir karų bei sunkumų praeitame šimtmetyje, B. Obama ragino europiečius atmesti „mes prieš juos“ politiką, paskatinusią ultradešiniųjų jėgų sustiprėjimą daugelyje šalių – nuo Lenkijos iki Prancūzijos.
„Galbūt jums reikia, kad kas nors iš pašalies, koks nors ne europietis primintų jums, kiek daug jau esate pasiekę“, – pažymėjo JAV lyderis kitą dieną po to, kai prieš imigrantus nusistatę ultradešinieji triumfavo Austrijos prezidento rinkimuose.
Likus kelioms valandoms iki jo derybų su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Britanijos, Prancūzijos bei Italijos lyderiais, B. Obama atkreipė dėmesį, kad mūsų dienų europiečiai yra liaudies judėjimų, užbaigusių Šaltąjį karą, įpėdiniai.
Jis taip pat priminė niokojančias pasekmes, kurių sukėlė „nepakantumas ir kraštutinis nacionalizmas“, užliejęs Europą krauju XX šimtmetyje.
„Per praeitą šimtmetį, dukart vos per 30 metų, imperijos, nepakantumo ir kraštutinio nacionalizmo jėgos pasiglemžė šį žemyną, o daugelis tokių miestų kaip šis virto griuvėsiais, – pažymėjo B.Obama. – Buvo nužudyti dešimtus milijonų vyrų, moterų ir vaikų.“
„Neužsisklęskite“
Pripažinęs, kad europinės institucijos gali kelti pyktį, B. Obama vis dėlto pabrėžė, kad „užsisklendimas“ nėra atsakymas į Europos problemas.
Dešinysis populizmas sulaukė didesnio palaikymo kai kuriose šalyse kaip atsakas į didėjantį Islamo radikalizmą, bet B. Obama ragino Europą išlikti atvirą.
„Noriu priminti, kad mūsų šalys tampa stipresnės, saugesnės ir sėkmingesnės, kai integruojame visokios kilmės ir tikėjimų žmones ir paskatiname juos pasijusti vieningus. Tai tinka ir mūsų piliečiams, kurie yra musulmonai“, – aiškino JAV vadovas.
Lankydamasis Britanijoje prieš vizitą Vokietijoje, B. Obama taip pat įsitraukė į aštrėjančius debatus dėl Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje ateities, ragindamas britus per birželį vyksiantį referendumą balsuoti už pasilikimą Bendrijoje.
Tačiau per B. Obamos darbo Baltuosiuose rūmuose septynerius metus Vašingtono santykiai su Europa dažniausiai būdavo gana įtempti.
B. Obama savo prezidentavimą pradėjo europiečiams džiaugiantis laisvesne Vašingtono prieiga prie užsienio politikos, nei buvo valdant jo pirmtakui George'ui W.Bushui.
Tačiau vėliau B. Obamos žvaigždė priblėso, be to, JAV prezidentas nusivylė Europos nesugebėjimu greitai reaguoti į pasaulinę recesiją ar džihadistų keliamą grėsmę.
„Nerūpestingai žiūrėdavo į savo gynybą“
Nusivylimo neslepiantis B. Obama metė akmenį į Europos Sąjungos lyderių daržą tiesiai pareikšdamas, kad Europai reikia daryti daugiau prisiimant kolektyvinę naštą dėl saugumo.
„Kartais Europa nerūpestingai žiūrėdavo į savo gynybą“, – sakė B. Obama ir paragino NATO sąjungininkes didinti išlaidas gynybai, kad šiam tikslui būtų skiriama 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Pabrėždamas, kad NATO turi „palaikyti mūsų priešakinės linijos sąjungininkus Lenkijoje, Rumunijoje ir Baltijos šalyse“, tačiau taip pat „atremti grėsmę savo pietiniam sparnui“, B.Obama ragino Aljanso nares didinti savo gynybos pajėgumus.
„Štai kodėl kiekviena NATO narė turėtų visais dviem procentais BVP prisidėti prie mūsų bendro saugumo. Tai ne visuomet daroma“, – pabrėžė jis.
Net Europos ekonomikos galiūnė Vokietija yra dažnai kritikuojama, kad skiria gynybos pajėgumams daug mažiau lėšų negu Aljanso narių sutarta tikslinė norma – 2 proc. BVP.
Praėjus daugiau kaip pusei amžiaus po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, didelė šio kontinento dalis, įskaitant ekonominę galią Vokietiją, tebėra po saugumo „skėčiu“, kurį užtikrina Jungtinės Valstijos.
Niekada nebuvo geresnių laikų
Vis dėlto JAV lyderis pareiškė, kad pasaulyje dar niekada nebuvo geresnių laikų negu dabar ir jeigu kažkam tektų rinktis, kokiu metu gimti, tai būtų mūsų laikai.
B. Obama sakė, kad pasaulyje išlieka didžiulių kančių ir tragedijų, bet mūsų laikmečio žmonėms pasisekė, kad jie gyvena taikiausiu ir labiausiai klestinčiu laikotarpiu per žmonijos istoriją.
Prezidentas pabrėžė, kad dabar žmonės gyvena ilgiau ir yra labiau išsilavinę. Jis atkreipė dėmesį, kad praėjo dešimtmečiai nuo vėliausio didžiųjų galybių karo, o dabartinė ekonomikos padėtis milijardus žmonių visame pasaulyje ištraukė iš skurdo.
Šiaip ar taip, sako B. Obama, žmonės turėtų patikėti „mūsų galimybe patiems formuoti savo likimą“.
Tuo metu, kai B. Obama lankėsi Hanoverio mugėje, prie jos komplekso susirinkę šimtai demonstrantų protestavo prieš darbo vietų mažinimą Amerikos technologijų ir konsultacinėje bendrovėje IBM.
Apie 200 IBM darbuotojų surengė triukšmingą mitingą prie Hanoverio parodų komplekso, protestuodami prieš priemones, dėl kurių, anot jų, 900 žmonių neteks darbo Vokietijoje.
Demonstrantai laikė plakatus su užrašais „Pelnas, pelnas, pelnas – o kur žmogus?“ ir „Mes esame šeima? Viena IBM. Raskite klaidą.“
Profsąjungos lyderiai ragino protestuotojus: „Sukelkit triukšmą – tegul prezidentas jus išgirsta.“
B. Obama yra atvykęs į Hanoverį reklamuoti Amerikos verslo didžiausioje pasaulyje pramonės ir technologijų parodoje.
IBM padalinys Vokietijoje kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti protestuotojų pareiškimus.