Kritikuodamas Rusijos prezidento veiksmus užsienyje ir savo šalyje vykdomas represijas, J.Bidenas sakė, kad siekiant „pažaboti agresiją toliau kelyje, kritiškai svarbu “duoti atkirtį V.Putinui.
„Tikimės, kad jis, mūsų požiūriu, elgsis racionaliau, o jeigu jis to nedarys, mes toliau priešinsimės tam, ką apibūdinu kaip gryną agresiją“, – jis pabrėžė sakydamas kalbą vienoje Vašingtono idėjų kalvėje.
2014 metų kovą Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, kai į valdžią Kijeve atėjo proeuropietiška vyriausybė.
Vėliau prorusiškos pajėgos pradėjo separatistinį sukilimą Rytų Ukrainoje, destabilizuodamos šalį.
J.Bidenas paragino Europos lyderius, susitiksiančius birželį, palikti galioti sankcijas Rusijai, kol bus įvykdytos Ukrainos paliaubų susitarimo sąlygos.
„Sankcijos Rusijai privalo likti ir liks galioti“, – pažymėjo jis, pridūręs, kad sąjungininkai turi būti pasiruošę dar labiau sugriežtinti sankcijas, jeigu „Rusija dar kartą nutols už kontakto linijos“.
Pasak JAV diplomatijos vadovo, V.Putinas „širdyje“ yra praktiškas žmogus: „jis spaus, kiek gali .... kol pajus pasipriešinimą“.
„Prezidentas Putinas kliaujasi prielaida, kad jo galimybės išsilaikyti yra didesnės, – pridūrė J.Bidenas. – Ukrainos atveju jis viliasi, kad sugebės išsilaikyti ilgiau negu dabartinė reformuojanti proeuropietiška vyriausybė ir sužlugdyti ją ekonomiškai.“
J.Bidenas sakė, kad „verta rengti“ debatus dėl Ukrainos aprūpinimo letaline ginamąja ginkluote, bet nepareiškė tiesioginio palaikymo tam prieštaringai vertinamam žingsniui.
Kai kurių nuomone, sprendimas aprūpinti Kijevą ginkluote, net jeigu ji būtų ginamoji, paaštrintų konfliktą su Rusija, kurio Ukraina negali tikėtis laimėti.
J.Bidenas taip pat sakė, kad ši krizė yra išbandymas demokratijoms, sukelsianti didelio masto padarinių visame pasaulyje.
„Kas vyksta Ukrainoje ir kaip pasaulis į tai reaguoja – manau, tai savo ruožtu sukels padarinių tarptautinės tvarkos pobūdžiui“, – J.Bidenas sakė Brookingso institute.
„Kinija ir daugelis kitų šalių labai atidžiai stebi, kaip reaguos pasaulis“, – pabrėžė jis.
J.Bidenas kaltino Kremlių, kad šis elgiasi provokuojamai, finansuoja radikalias partijas ir tokiu būdu destabilizuoja padėtį Europoje, ugdo „hiperagresyvią valstybės remiamą Rusijos propagandos mašiną“ ir naudoja korupciją kaip užsienio politikos įrankį.
Tuo tarpu JAV valstybės departamentas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas skirs papildomos humanitarinės pagalbos, kurios vertė – 18 mln. dolerių (16,6 mln. eurų), siekdamas padėti nukentėjusiems nuo konflikto Rytų Ukrainoje ir Kryme.
Apie papildomą pagalbos paketą paskelbė valstybės sekretoriaus vyriausiasis pavaduotojas gyventojų, pabėgėlių ir migracijos reikalams Simonas Henshaw, gegužės 23 dieną apsilankęs Kijeve.
NATO vadovas: Rusijos branduoliniai grasinimai kelia „gilų susirūpinimą“
Rusijos provokuojanti retorika ir dramatiškai išplėsta branduolinį ginklą galinčių nešti bombonešių skrydžių programa kelia didelį nerimą ir yra pavojinga, trečiadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Rusijos planai dislokuoti branduolinius užtaisus galinčias nešti raketas Kaliningrado srityje netoli sienos su Lenkija ir Lietuva, taip pat grasinimai perkelti branduolines pajėgas į aneksuotą Krymą gali „fundamentaliai pakeisti saugumo pusiausvyrą Europoje“, – perspėjo J.Stoltenbergas, sakydamas kalbą Vašingtone.
Kalbėdamas tiesiai šviesiai, NATO vadovas griežtai kritikavo Rusijos elgesį pastaraisiais metais, įskaitant Maskvos ginkluotą intervenciją Ukrainoje, taip pat žadėjo, kad transatlantinis aljansas smarkiai sustiprins savo įsipareigojimus „kolektyvinei gynybai“.
„Rusijos pastaruoju metu vartota branduolinė retorika, pratybos ir operacijos kelia gilų susirūpinimą“, – jis sakė klausytojams Strateginių ir tarptautinių studijų centre.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino „prisipažinimas, kad jis svarstė galimybę paskelbti parengtį Rusijos branduolinėse pajėgose, kai Rusija aneksavo Krymą, yra tik vienas iš pavyzdžių“, pabrėžė buvęs Norvegijos premjeras.
NATO aljansas taip pat susirūpinęs, ar Rusija laikosi sutarčių dėl branduolinės ginkluotės, taip pat dėl Maskvos sprendimo išplėsti strateginių bombonešių tolimųjų skrydžių programą.
„Rusija taip pat reikšmingai padidino branduolinį ginklą galinčių nešti bombonešių proaktyvių skrydžių mastą, skaičių ir nuotolį didelėje pasaulio dalyje“, – sakė J.Stoltenbergas.
Pasak jo, dabar Rusijos bombonešiai skraido „nuo Japonijos iki Gibraltaro, nuo Kretos iki Kalifornijos ir nuo Baltijos iki Juodosios jūros“.
NATO vadovas sakė, kad Rusija neišmoko Šaltojo karo pamokų, įskaitant faktą, kad „branduolinės ginkluotės srityje atsargumas, nuspėjamumas ir skaidrumas yra gyvybiškai svarbūs“.
„Rusijos žvanginimas branduoliniais ginklais yra nepagrįstas, destabilizuojantis ir pavojingas“, – pabrėžė jis.