Naujasis B. Obamos taktikos pasikeitimas susijęs su baime dėl Rusijos ir Irano pirmavimo rungtyniaujant dėl įtakos Sirijoje ir Irake.
Taip pat B. Obama baiminasi, kad chaosas išplis ir apims visą teritoriją nuo Mosulo iki Viduržemio jūros.
Šią savaitę JAV valdininkai Kongrese kalbėjo, kad Baltieji Rūmai svarsto galimybę imtis pertvarkytų karinių priemonių kovai su „Islamo valstybe“: laikino riboto specialiųjų pajėgų karių skaičiaus dislokavimo Sirijoje, atakos sraigtasparnių panaudojimo Irake, taip pat didesnio priekinių taikinių nustatymo prietaisų skaičiaus, siekiant didinti koalicijos vykdomų antpuolių iš oro tikslumą ir efektyvumą.
JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris pranešė, kad Pentagonui paskatinimu tapo praėjusią savaitę „Delta“ pajėgų įvykdytos operacijos sėkmė, gelbėjant „Islamo valstybės“ nelaisvėn paimtus įkaitus Šiaurės Irake. Be to, A. Carteris patikino, kad tokių operacijų ateityje bus vykdoma daugiau.
Jo teigimu, patobulinta strategija bus orientuota į trijų „r“ kombinaciją: reidus, „Islamo valstybės“ centru Sirijoje tapusį Rakos miestą ir Ramdžio miestą Irake, kurį „Islamo valstybė“ užėmė gegužės mėn.
„Ketiname sustiprinti atakas iš oro, kuriose bus panaudoti taip pat ir papildomi JAV bei koalicijos lėktuvai, nutaikyti į „Islamo valstybės“ taikinius, o atakos bus dažnesnės“, - informavo jis.
Be to, A. Carterio teigimu, JAV karinės pajėgos nevengs vykdyti tiesioginių antžeminių kovinių operacijų. Nepaisant Turkijos prieštaravimų Vašingtonas taip pat svarsto galimybę glaudžiau bendradarbiauti su Sirijos kurdų kovotojais, kuriems pavyko išvyti „Islamo valstybės“ narius iš palei šiaurinę Sirijos sieną esančios teritorijos.
B. Obamos strategijos pakeitimas nereiškia, kad jis ketina atsiimti savo žodžius atgal dėl pažado vengti antžeminių operacijų Sirijoje, nors žiniasklaidoje mirga daugybė pranešimų apie būtent tokius pasikeitimus. Taip pat mažai tikėtina, kad jis ketintų atnaujinti karą Irake.
Vis dėlto neseniai B. Obama priėmė sprendimą neribotam laikui atidėti kariuomenės išvedimą iš Afganistano, o toks elgesys neabejotinai dvelkia neviltimi. Tai dar vienas pavyzdys, parodantis, kaip B. Obamos tipinė politika, skirta išvaduoti JAV iš karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose, žlunga dėl geopolitinių realijų.
B. Obama nepuolė B. al Assado net ir po to, kai šis peržengė raudoną liniją panaudojęs cheminį ginklą. Jo mėginimai apmokyti Sirijos sukilėlius taip pat nebuvo sėkmingi. Irake 3500 JAV instruktorių ir patarėjų nepavyko pagerinti silpnos Irako kariuomenės padėties. Šiuo metu Irako parlamentas, kuriame dominuoja Iraną remiantys šiitai, teigiantys, kad JAV atsakinga už Irako nustekenimą, spaudžia šalies ministrą pirmininką Haiderį al Abadi pasikviesti Rusiją į Iraką, kad ši šalyje rengtų antpuolius iš oro, kokius jau aktyviai vykdo Sirijoje.
Neabejotinai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mielai išstumtų JAV ir užimtų Bagdado geriausio draugo vietą. Remdamas B. al Assado antivakarietišką režimą V. Putinas trokšta susigrumti dėl dar didesnės įtakos ir galios Artimuosiuose Rytuose.
Nemaloni situacija, kurioje šiuo metu atsidūręs B. Obama, padeda suvokti, kodėl JAV šiuo metu rodo didesnį susidomėjimą Maskvos siūlomu susitarimu dėl kompromisinio valdžios pasikeitimo, padarysiančio galą karui Sirijoje. Sklando kalbos, kad Baltieji Rūmai pasiruošę išmėginti viską, kas tik įmanoma.
Sprendimas dėl Irano dalyvavimo Vienoje vyksiančiose derybose neabejotinai turi teigiamų aspektų, tačiau vis dėlto tai – nuolaida, kurią teko daryti dėl JAV silpnumo.
Šis sprendimas priimtas nepaisant to, kad Teheranas šią savaitę pranešė didinantis karinę paramą B. al Assadui.
Gausus B. Obamos kritikų būrys tikina, kad instinktyvus jo baiminimasis įklimpti į Artimųjų Rytų liūną suteikė Iranui ir Rusijai galimybę pirmauti.
„Kokia buvo B. Obamos reakcija į visa tai? Jokios. Jis likimo valiai paliko regioną, kuris vis dar išlieka pasaulio naftos gavybos ir prekybos centru, o taip pat yra ir pats nepastoviausias regionas visame pasaulyje, kur kunkuliuoja eksportui parengtas mirtinai pavojingas džihadizmo užkratas“, - rašo apžvalgininkas Charlesas Krauthammeris.
„Kai ką nors vadini liūnu, pasauliui siunti žinią, kad lieki nuošalyje, taigi Rusija ir Iranas pasieks tai, ko nori“, - rašo jis.