Nors Amerikos valdžios pareigūnai ir teigia nė kiek nenustebę dėl Rusijos ir Irano karinio bendradarbiavimo, panašu, kad tokie įvykiai juos išmušė iš vėžių, nes jokios konkrečios informacijos apie Kremliaus tikslus jie negavo.
„Manau, kad jie vis dar bando įvertinti ir suvokti, kas ten vyksta“, – žurnalistams Vašingtone sakė Valstybės departamento atstovo spaudai pavaduotojas Markas Toneris.
Maskvos ir Teherano susitarimas – nesvarbu, ar laikinas, ar ilgalaikis – į Sirijos konfliktą įneš naujų vėjų ir padidins karinį lankstumą. Analitikų teigimu, šis bendradarbiavimas padidins Maskvos politinę įtaką Artimuosiuose Rytuose ir paspartins Maskvos ir Teherano interesų derinimo procesą. Iš Irano šiaurės vakaruose esančios Hamadano karinių oro pajėgų bazės pakilę Rusijos bombonešiai sunaikino ne vieną ginklų slėptuvę ir daug kitų taikinių, susijusių su „Islamo valstybe“ ir kitomis grupuotėmis, remiančiomis dėl Alepo miesto kovojančius teroristus, teigiama Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Istorikai ir Amerikos valdžios pareigūnai antradienį sakė, kad Teherano sprendimas leisti Rusijai laikyti savo lėktuvus bazėje Irane ir jais naudotis vykdant operacijas Sirijoje (kad ir laikinai), yra istorinės reikšmės.
„Nieko panašaus nebūta net ir šeicho valdymo metu“, – sako buvęs Amerikos diplomatijos darbuotojas Irane Johnas Limbertas, turėdamas omenyje šeicho Mohammedo Rezos Pahlavio valdymo laikotarpį. Šeicho valdymo metu būta ne vieno Amerikos kariuomenės patarėjo, kuris migravo iš ir į Iraną, be to, šalies šiaurės rytuose būta objektų, iš kurių kariuomenė ir Amerikos žvalgybos agentūros stebėjo Sovietų Sąjungą. Nepaisant to, suverenumo pojūtis taip giliai įleidęs šaknis Irano kultūroje, kad visos amerikiečių pastangos bent kiek sustiprinti savo pozicijas šalies viduje nuėjo šuniui ant uodegos.
J. Limbertas, dar būdamas visai naujas diplomatijos darbuotojas Irane, 1979 metais atsidūrė tarp tų, kurie buvo paimti įkaitais ambasadoje Teherane. Jis teigia, kad Rusija už privilegiją naudotis baze Irane moka labai brangiai. Anot eksperto, šiandieniniame Irane galimybė gauti dosnių pajamų „skatina seniau sunkiau įsivaizduojamą politinį lankstumą“.
Jau nekalbat apie taktinę naudą, galimybė iš Irano skraidinti bombonešius Rusijai tam tikra prasme atrodo dalis prezidento Vladimiro Putino sumanyto plano Maskvai ir Teheranui sudaryti veiksmingą koaliciją veiksmams Sirijoje, kuriame pirmuoju smuiku grotų būtent Rusija. Informacija apie Rusijos naudojimąsi karine oro pajėgų baze Irane pasiekė kaip tik tuo metu, kai V. Putinui pasitaikė puiki proga pagerinti santykius su Turkija ir vyksta Maskvos bei Vašingtono derybos dėl bendradarbiavimo stiprinant kovą su „Islamo valstybe“ Sirijoje.
„Manau, kad Rusija šiuo metu bando sudaryti didesnę koaliciją, neapsiribojančią vien Rusijos ir Irano bendradarbiavimu“, – sako Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus V. Kortunovas.
„Tokį bendradarbiavimą jie vertina kaip dar vieną kozirį derintis ir ieškant dialogo galimybių su Vakarais. Naujas Rusijos ir Irano bendradarbiavimo lygmuo verčia kelti klausimų, ar Jungtinės Amerikos Valstijos, nuspręsdamos nekurti vadinamųjų „saugių zonų“ ar imtis didelio masto operacijų iš oro Sirijoje, kartais nepadarė didelės klaidos, nes tokiu būdu sudarė palankias sąlygas į karą įsitraukti rusams.
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama spalį perspėjo, kad Maskva, siekdama paremti Sirijos prezidentą Basharą al Assadą, įsmuks į tikrų tikriausią pelkę. M. Toneris sako, kad Rusijos veiksmai gali pažeisti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuri, kaip teigia JAV valstybės departamento atstovas, „draudžia kovos orlaivių tiekimą, pardavimą ir perdavimą Iranui, jeigu prieš tai negautas JT Saugumo Tarybos leidimas“.
Kol kas nėra tiksliai aišku, kaip ši rezoliucija galėtų būti pritaikoma kovos orlaiviams, kuriais skraido Rusijos pilotai ir kurie „neperleidžiami“ Iranui. Štai ką mano M. Toneris: „Neturiu konkretaus atsakymo į klausimą. Žinau, kad mūsų teisininkai domisi šia tema“.
B. al Assado pozicijos, kurios, prieš įsikišant Rusijai, buvo itin prastoje padėtyje, kaip reikiant pagerėjo. Viena iš priežasčių – arčiau dislokuoti Rusijos bombonešiai. Dar svarbiau tai, kad Rusijos įsitraukimas kaip reikiant sumažino pasirinkimo variantus Vašingtonui.
Tai reiškia, kad dabar bet kuri Amerikos vadovaujama oro operacija privalo būti derinama su Rusija – tai būtina norint išvengti konfliktų dėl oro erdvės. Pentagonas tokį koordinavimą vertina itin atsargiai. JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry pastangos gerinti bendradarbiavimą – kovojant su „Islamo valstybe“ ir tiekiant humanitarinę pagalbą apgultyje esantiems miestams – kol kas bevaisės.
Visai neseniai Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Maskva ir Vašingtonas jau artėja prie susitarimo Sirijos klausimu, kuris suteiktų progą abiem šalims kartu siekti tų pačių tikslų. Maskva jaučia nemenką politinį spaudimą rasti politinį humanitarinės krizės, apėmusios Sirijos Alepo miestą, sprendimą.