„Tarp pasiūlymų, kurie svarstomi – galimybė pasiųsti dar vieną JAV karo laivą į Juodąją jūrą“, – sakė aukšto rango gynybos pareigūnas žurnalistams, skridusiems lėktuvu kartu su Pentagono vadovu Chucku Hageliu.
Vienas Amerikos eskadrinis jūrų minininkas buvo dislokuotas Juodojoje jūroje paaštrėjus krizei Ukrainoje, tačiau praėjusį mėnesį jis išplaukė.
Vadai taip pat svarsto galimybę išplėsti ateinančią vasarą planuojamas surengti pratybas, kuriose dalyvaus JAV armijos 1-osios kavalerijos divizijos kariai, pridūrė pareigūnas, pageidavęs neviešinti savo pavardės.
Pasak jo, grupė armijos karininkų gali „greitai“ išvykti į Europą ir pradėti planuoti didesnio masto pratybas.
Rusijos pajėgoms užėmus Krymą, sąjungininkių vyriausybės paprašė NATO pajėgų vyriausiojo vado generolo Philipo Breedlove'o suplanuoti galimus veiksmus, kurie pademonstruotų Aljanso įsipareigojimus savo narėms Rytų Europoje – įskaitant bendras pratybas, mokymus ir kitokius žingsnius, nurodė pareigūnai.
„Paprašėme jo (Ph.Breedlove'o) peržiūrėti įvairiausias priemones“, – sakė Ch.Hagelis.
Tačiau Pentagono vadovas vengė atsakyti, ar Jungtinės Valstijos svarstys galimybę nuolat dislokuoti savo karius Rytų Europoje.
„Mes toliau žvelgiame į įvairias galimybes ir priemones“, – aiškino jis.
Ch.Hagelis kalbėjo skrisdamas į Havajus, kur vyks Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) gynybos ministrų susitikimas. Vėliau jis išvyks į kelionę po Azijos šalis, kurios metu aplankys Japoniją, Kiniją ir Mongoliją.
NATO svarsto galimybę treniruoti Ukrainos kariuomenę
Antradienį susitikę Ukrainos ir NATO atstovai apsvarstė galimybę pasiųsti Aljanso instruktorius treniruoti Ukrainos savanorių kariuomenės dalinius.
"Aptarėme galimybę pasiųsti mobilias grupes į Ukrainą, kurios treniruotų civilinės gynybos pajėgas", - po susitikimo kalbėjo Ukrainos gynybos ministras Andrijus Deščycia.
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas Kijevo atstovo žodžių neneigė, tačiau pabrėžė, kad ginkluotosios Aljanso pajėgos į Ukrainą nebus siunčiamos.
ELTA primena, kad NATO antradienį nutraukė civilinio ir praktinio pobūdžio bendradarbiavimą su Rusija, reaguojant į Krymo pusiasalio aneksiją. Nepaisant to, NATO ir Rusijos taryba ir toliau susitiks politiniame ir ambasadorių lygmenyje.
JAV Kongresas priėmė įstatymo projektą dėl pagalbos Ukrainai ir sankcijų Rusijai
JAV Kongresas antradienį lengvai priėmė pagalbos Ukrainai paketą, kuris apima sankcijas Rusijai dėl Krymo aneksijos ir kuris yra pirmasis įpareigojamas Kongreso atsakas į šią krizę.
Atstovų Rūmai įstatymo projektą priėmė 378 balsais; 34 Atstovų rūmų nariai balsavo „prieš“. Senatas žalią šviesą šiam projektui uždegė praėjusią savaitę.
Dabar įstatymo projektas, į kurį trauktos 1 mlrd. dolerių paskolų garantijos Ukrainai, bus pateiktas prezidentui Barackui Obamai pasirašyti.
„JAV (Atstovų) Rūmai ir Senatas drauge palaiko Ukrainos žmones šią bėdos valandą“, – iškart po balsavimo sakė Atstovų Rūmų pirmininkas Johnas Boehneris, kuris pažadėjo stebėti B.Obamos veiksmus.
„Dabar tęsime savo pastangas užtikrinti, kad jis panaudotų visas turimas priemones - iš naujo įvertintų pagalbą Ukrainai ir NATO sąjungininkėms saugumo (srityje) bei išplėstų didžiulių Amerikos energetikos išteklių tiekimą“, – sakė jis.
B.Obama sveikino šio įstatymo projekto priėmimą ir sakė, kad jis sudarys sąlygas Ukrainai žengti „būtinus žingsnius (siekiant) atkurti ekonomikos stabilumą ir grįžti prie augimo ir gerovės“, sakė Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney.
Jis pridūrė, kad administracija taip pat „remia tikslines sankcijas, kurias valdžia numatė įstatymo projekte, kad būtų nubausti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie yra atsakingi už smurto aktus prieš Ukrainos žmones ar kelia grėsmę Ukrainos taikai, stabilumui, suverenumui ar teritoriniam vientisumui“.
Įstatymo projekte numatytos 1 mlrd. dolerių paskolų garantijos Ukrainai ir 150 mln. dolerių valdymo gerinimui bei didesniam bendradarbiavimui saugumo srityje.
Projektu baudžiami asmenys, siejami su Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir kruvinomis priemonėmis, kuriomis nušalintasis prorusiškas Ukrainos režimas slopino protestus Kijeve, be to, B.Obamai suteikiamas lankstumas įvedant sankcijas.
Buvo nedaug abejonių dėl to, ar Kongresas yra įsipareigojęs padėti Kijevui ir įvesti sankcijas Rusijai.
Tačiau buvo kilę kliūčių, nes Baltieji rūmai ir Senato demokratų lyderiai pageidavo įtraukti išlygą, kuria būtų pakeistas būdas, kaip Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skiria nenumatytų atvejų pinigus tokioms krizės ištiktoms šalims kaip Ukraina.
Keli respublikonai, tarp jų – J.Boehneris, prieštaravo tokiam žingsniui, o demokratų lyderiai nusileido ir išbraukė formuluotes apie TVF.
Po to, kai Rusija padidino spaudimą sverdėjančiai Ukrainos ekonomikai padidindama gamtinių dujų kainas, Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Edas Royce'as sakė, jog reikia padaryti daugiau, kad „iš Rusijos arsenalo būtų pašalintas šis ginklas“, įkaitant ir JAV energijos eksporto padidinimą.
„Smarkiai padidintas naftos ir gamtinių dujų tiekimas pasaulio rinkai pakirs Rusijos dusinimą kitų šalių (atžvilgiu) ir sumažins pajamas, kurios sudaro daugiau kaip pusę Maskvos biudžeto“, – Atstovų Rūmams sakė E.Royce'as.
„Tai atkreips (Vladimiro) Putino dėmesį – tai bus kaina už agresiją“, – pridūrė jis.