R. Tillersonas šią Vašingtono žinią, anksčiau ne kartą išsakytą aukščiausio rango JAV administracijos pareigūnų, perduos Briuselyje susitikęs su kitų NATO valstybių užsienio reikalų ministrais.

Šis susitikimas yra įžanga prieš gegužės 25 dieną Belgijos sostinėje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame dalyvaus ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad sąjungininkės pačios supranta, jog turi nuveikti daugiau. Tačiau jis atmetė būgštavimus, kad D.Trumpas mažiau už savo pirmtaką yra įsipareigojęs 28 valstybių Aljansui.

„Jie yra labai įsipareigoję NATO ir transatlantiniams ryšiams, nes supranta NATO svarbą Europai. Tačiau jie taip pat supranta ir NATO svarbą Jungtinėms Valstijoms“, – kalbėjo J. Stoltenbergas spaudos konferencijoje susitikimo išvakarėse.

R. Tillersonas taip pat ragins sąjungininkes imtis aktyvesnio vaidmens kovoje su terorizmu, sakė aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas žurnalistams prieš JAV diplomatijos vadovo kelionę į Briuselį.

JAV valstybės sekretorius į Briuselį atvyko po vizito Ankaroje. NATO narė Turkija yra svarbi žaidėja tiek Sirijoje, tiek Irake, kur Vašingtonas siekia sutriuškinti džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS).

Per pastaruosius dvejus metus IS prisiėmė atsakomybę už virtinę kruvinų išpuolių Jungtinėse Valstijose ir Europos miestuose, įskaitant Briuselį.

R.Tillersonas taip pat tarsis su NATO sąjungininkėmis, kaip paspausti Rusiją įvykdyti jos įsipareigojimus pagal Minsko susitarimus, kurie buvo sudaryti siekiant užbaigti karą Rytų Ukrainoje, nurodė minėtas amerikiečių pareigūnas.

Sąjungininkės yra išsakiusios būgštavimų, kad D.Trumpas gali imtis žingsnių pagerinti santykius su Rusija, sumažindamas paramą provakarietiškai Ukrainos vyriausybei ar NATO sąjungininkėms Rytų Europoje.

Jų būgštavimai dar sustiprėjo, kai iš pradžių buvo pranešta, kad naujasis JAV valstybės sekretorius nedalyvaus NATO ministrų susitikime dėl įvairių įsipareigojimų, įskaitant kelionę į Rusiją.

Tačiau R.Tillersonas, buvęs naftos magnatas, palaikęs draugiškus ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sutiko dalyvauti, kai NATO perkėlė susitikimą į penktadienį.

Dėl Rusijos imta skambinti pavojaus varpais 2014 metais, kai ji aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir ėmė remti su Kijevo vyriausybe kovojančius prorusiškus separatistus Ukrainos rytuose.

Tačiau NATO aukšto rango pareigūnas, pageidavęs neviešinti savo pavardės, žurnalistams sakė, kad dabar D.Trumpo administracija ima laikytis Vašingtonui labiau įprasto požiūrio į Aljansą, ir sąjungininkių nerimas kiek atlėgo.

JAV pareigūnai sakė, kad R.Tillersonas spaus sąjungininkes imtis ryžtingesnių žingsnių įgyvendinti tikslą iki 2024 metų gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Dėl šio tikslo buvo sutarta 2014-aisiais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime.

NATO 2016-ųjų metinėje ataskaitoje rašoma, kad 2 proc. BVP gynybai skiria tik penkios valstybės – JAV, Didžioji Britanija, Graikija, Lenkija ir Estija, o Vašingtono skiriamos lėšos vis dar sudaro beveik 70 proc. bendrų NATO gynybos išlaidų.

R.Tillersonas neabejotinai tai aiškiai pabrėš penktadienį.

„Jungtinėms Valstijoms neberacionalu toliau skirti neproporcingai didelę dalį lėšų NATO atgrasymo ir gynybos išlaidoms“, – pažymėjo Valstybės departamento pareigūnas.

R.Tillersonas taip pat smarkiai spaus sąjungininkes, kad jos penktadalį savo gynybos biudžetų skirtų karinių pajėgumų stiprinimui, sakė minėtas amerikiečių pareigūnas.

„Valstybinis planavimas“

Tačiau Valstybės departamento atstovas neužsiminė, ko reikėtų laukti, jei sąjungininkės nevykdys įsipareigojimų didinti išlaidas gynybai.

Vasarį per vizitą Briuselyje JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas pareiškė tvirtą palaikymą NATO, bet įspėjo, kad Vašingtonas gali „sumažinti“ savo įsipareigojimus, jeigu sąjungininkės nemokės savo dalies į bendrą biudžetą.

Kiek vėliau tą patį mėnesį į Briuselį atvykęs JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as taip pat pabrėžė tvirtą Amerikos įsipareigojimą NATO, tačiau pareikalavo, kad sąjungininkės vykdytų savo pažadus didinti išlaidas gynybai.

J.Stoltenbergas, kuriam analogišką žinią teko išklausyti per neseniai įvykusį vizitą Vašingtone, sakė, kad sąjungininkės ieško „priemonių“, kurios užtikrintų didesnį gynybos finansavimą.

„Visos sąjungininkės turi užsiimti valstybiniu planavimu ir numatyti, kaip galės įgyvendinti įsipareigojimą dėl gynybos lėšų, kurį prisiėmė 2014 metais“, – sakė NATO vadovas.

NATO susitikimas turi prasidėti 10 val. 50 min. (11 val. 50 min. Lietuvos laiku).

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (27)