JAV abejoja Baltarusijos valdžios teisėtumu

JAV negali pripažinti, kad dabartiniai Baltarusijos įstatymų leidimo ir vykdomosios valdžios organai yra teisėti, mano JAV ambasadorius Baltarusijoje Maiklas Kozakas. Jo interviu išspausdino opozicinis Baltarusijos laikraštis "Narodnaja Volia.
Mes negalime pripažinti, kad dabar dirbantis Baltarusijos parlamentas yra įstatymų leidimo valdžios organas, nes jis neatstovauja visos visuomenės interesams. Taip pat negalime pripažinti, kad teisėta yra vykdomoji valdžia (tai yra prezidentas), nes pagal įstatymus numatyta jos kadencija jau pasibaigė, sakė ambasadorius.

Jis taip komentavo tą faktą, kad prezidentas Aleksandras Lukašenka jau valdo šeštus metus, nors pagal konstituciją prezidentui numatyta 5 metų kadencija. O parlamentas šių metų spalio mėnesį buvo išrinktas pažeidžant visas pagrindines demokratijos normas ir principus, numatytus ESBO dokumentuose.

Amerikos diplomatas priminė, kad kitais metais Baltarusijoje įvyks prezidento rinkimai. Nuo jų eigos priklausys, ar pagerės JAV ir viso pasaulio santykiai su oficialiuoju Minsku, ar dar labiau pablogės.

Jeigu prezidento rinkimai vyks taip, kaip parlamento rinkimai, Baltarusija turės parlamentą ir vykdomąją valdžią, kurių beveik niekas nepripažįsta. Šie organai neturės teisės kalbėti tautos vardu. Svarbiausias M.Kozako uždavinys - įtikinti Baltarusijos valdžią, kad reikia pradėti demokratizavimo procesą šalyje. JAV pasiryžusios pradėti bendradarbiavimą ir dialogą. Apie tai neretai kalbėjo ir A.Lukašenka, bet viskas baigdavosi žodžiais.

Galbūt kaip tik dėl ryšių stokos Vašingtono ir Minsko santykiai nėra geri. Jie pagerėtų tik tada, jeigu įvyktų laisvi, demokratiniai ir teisingi prezidento rinkimai, jeigu būtų išaiškinta, kur paslaptingai dingo kai kurie opozicijos veikėjai, jeigu būtų nutrauktas teisiminis politinių veikėjų persekiojimas ir jie išeitų į laisvę, pabrėžė JAV ambasadorius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Užsienyje

Turkijos ir Vokietijos santykiai negali būti paremti „šantažu ir grasinimais“ (2)

Ankara ketvirtadienį pareiškė, kad jos santykiai su Berlynu negali būti paremti „šantažu ir grasinimais“; toks pareiškimas pasirodė po to, kai Vokietijos diplomatijos vadovas dėl augančio ginčo pažadėjo imtis priemonių, apribosiančių investicijas Turkijoje.

Paskutinės dienos A. Hitlerio bunkeryje: 88-metė nutraukė tylą (60)

Ji greičiausiai yra paskutinis gyvas asmuo, matęs tai, kas dėjosi nacių lyderio Adolfo Hitlerio bunkeryje prieš jo mirtį ir Trečiojo Reicho žlugimą. Jai 88-eri ir ji ką tik išleido savo atsiminimų knygą. Johanna Ruf pristato nacių viršūnėlių paskutinių dienų istoriją, rašo wprost.pl.

Indijos prezidentu išrinktas žemiausios hinduistų kastos atstovas (5)

Indijoje ketvirtadienį buvo išrinktas naujas prezidentas – juo tapo politikas iš žemiausios hinduistų kastos; tai yra vos antras atvejis per nepriklausomybės laikotarpį, kai šalies vadovu tapo marginalizuotos grupės narys.

Kinijoje kilusio potvynio vanduo gatvėmis plukdė automobilius (1)

Šiauriniame Kinijos regione staiga kilusio potvynio srovė pradėjo nešti ne vieną ant kelio stovėjusią transporto priemonę. Kaip pranešė valstybinis Kinijos transliuotojas CCTV, po stiprių liūčių buvo užtvindytos Šansi provincijos miesto gatvės, o vandens gylis kai kuriose vietose siekė daugiau nei vieną metrą.

Azerbaidžane trejiems metams įkalintas rusų ir izraeliečių kilmės tinklaraštininkas (5)

Azerbaidžano teismas ketvirtadienį skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę vienam rusų ir žydų kilmės kelionių tinklaraštininkui, rašiusiam armėnų separatistus palaikančius tekstus ir apsilankiusiam ginčijamoje Kalnų Karabacho teritorijoje.