Dešimtys aktyvistų, nepabūgę smarkaus vėjo ir šalčio, surengė protesto akciją, skirtą išreikšti palaikymą Jevgenijui Nišukui, Ukrainos kultūros reikalų ministrui, dar žinomam kaip „Maidano balsas“, kurį šalies prezidentas Petro Porošenka planavo atleisti.

Atšiaurios klimato sąlygos ryžtu degančių širdžių neišgąsdino. Viena iš praeitą penktadienį vykusio protesto dalyvių – Olga Kurnosova. Pastaruosius 15 metų ši drąsi 53 metų moteris nepraleido nė vieno protesto, nukreipto prieš V. Putino režimą.

Kijeve, kur ji pagaliau rado saugų prieglobstį, O. Kurnosova sunkiai dirba – ji buria protingiausius ir aktyviausius Rusijos disidentus iš viso buvusios Sovietų imperijos. Kai vieną dieną V. Putino režimui ateis galas, tremtyje suformuota vyriausybė bus pasirengusi padėti Rusijai pradėti naują etapą.

O. Kurnosova labai norėtų, kad esminiai pokyčiai šalyje vyktų demokratiniu keliu. Nepaisant to, ji realistiškai vertina situaciją ir puikiai supranta, kaip tai bus sunku. „Manau, kad tikimybė pasiekti Rusijos valdančiojo režimo pokyčių be kraujo praliejimo lygi maždaug 5 proc. Neketinu nuleisti rankų, net jeigu liks vos 1 proc. tikimybė“, – teigia moteris.

O. Kurnosovos teigimu, dauguma politinių pabėgėlių iš Rusijos norėtų padėti savo šaliai, tačiau nežino, kaip galėtų tai padaryti, todėl ji ir ėmėsi sunkios užduoties koordinuoti jų veiksmus ir kurti strategiją.

Jeigu per ateinančius Rusijos prezidento rinkimus 2018 metais (netikėtai pasikeitus aplinkybėms galbūt net ir greičiau) įvyks lūžis, opozicijai bus reikalingas politinės visuomenės palaikymas, strategija. Dėl šios priežasties būtina jau dabar galvoti apie veiksmingą alternatyvą V. Putino režimui.

Pabėgėliai iš Rusijos Kijeve tiesia kelius pas pabėgėlius, gyvenančius Baltijos šalyse, Moldovoje ir Gruzijoje, Rytų ir Vakarų Europoje bei Jungtinėse Valstijose, teigia pilietinės visuomenės aktyvistė.

Buvęs Rusijos naftos magnatas ir politinis kalinys, šiuo metu gyvenantis Šveicarijoje, Michailas Chodorkovskis, anot O. Kurnosovos, puikiai tiktų politinių pabėgėlių lyderio vaidmeniui.

„Vis dar aiškinamės, kokie M. Chodorkovskio ateities planai. Mielai prisijungčiau prie jo komandos, tačiau jo pareiškimas, kad, tapęs Rusijos vadovu, jis Ukrainai negrąžintų Krymo, mane kaip reikiant suneramino“, – teigia moteris.

Šiandien Ukrainoje gyvena daugiau nei 100 pabėgėlių iš Rusijos, kurie šalyje oficialiai pasiprašė politinio prieglobsčio. Būtent tokius duomenis pateikia migracijos tarnybos. Dalis jų, įskaitant ir O. Kurnosovą, iš gimtosios šalies buvo priversti bėgti vengdami kalėjimo, grėsusio už opozicinę veiklą. Kiti jau buvo pradėti persekioti, tad tapo bėgliais – iš šalies paspruko neteisėtai.

Praėjusį rudenį „Memorial“ žmogaus teisių centras skelbė turįs informacijos apie Rusijoje kalinčius 46 politinius kalinius. Tarp jų nemažai aktyvistės bičiulių. Kai rugsėjį kažkas įsibrovė į jos Maskvoje nuomojamą butą, moteris suprato, kad atėjo metas bėgti.

Jis persikėlė pas draugus – su savimi pasiėmė tik pačius būtiniausius daiktus. Paskutinę Rusijoje praleistą naktį prie jos bičiulių durų pasirodė keli policijos pareigūnai. Moteriai buvo aišku – jie atėjo ieškodami būtent jos.

O. Kurnosova į du plastikinius maišelius susidėjo porą batų, kelis rūbus ir patraukė į autobusų stotį.

Telefonu ji draugams pranešė traukiniu vyksianti į Sankt Peterburgą – norėjo apsidrausti. Iš tikrųjų ji sėdo į autobusą, vykusį į Baltarusiją.

„Spalio 7 dieną nusipirkau lėktuvo bilietą į Kijevą – iki skrydžio buvo likusios 45 minutės“, – prisimena moteris. Aktyvistė teigia maniusi, kad, pamelavusi draugams, išvengs akistatos su ją sustabdyti bandančiais pareigūnais.

„Lengviau atsikvėpiau tik lėktuvui atsiplėšus nuo žemės“, – apie pabėgimą iš Rusijos pasakoja moteris.

Kijeve gyvenantys politiniai pabėgėliai iš Rusijos dėl savo saugumo ėmė nerimauti dar prieš prasidedant Maidanui. 2012 metų spalį Rusijos saugumo pajėgos pačiame Ukrainos sostinės centre pagrobė V. Putiną kritikuojantį aktyvistą Leonidą Razvozžajevą. 2014 metais Rusijos teismas aktyvistui skyrė puspenktų metų pataisos namuose – jis buvo pripažintas kaltu organizavęs 2012 metų gegužę vykusią protesto akciją, pasibaigusią policijos pareigūnų ir protestuotojų susirėmimu.

Pasibaigus revoliucijai, Ukrainos vairą perėmę politikai pabėgėlius iš Rusijos priglobė po savo sparneliu. O. Kurnosova mano, kad dabar Kijeve saugu.

O. Kurnosovos teigimu, ji puikiai supranta, kad, organizuojama protestus ir eitynes, skirtas Ukrainai palaikyti, kaip reikiant „įgriso Kremliui“. Rugpjūtį ji surengė gedulingą eiseną Malaizijos keleivinio lėktuvo aukų atminimui. Be to, moteris tapo viena iš grupės „Solidarumas su Maidanu“ įkūrėjų, aktyviai prisidėjo prie pasipriešinimo Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje judėjimo Maskvoje veiklos.

Rugsėjo 21 dieną tūkstančiai Maskvos gyventojų išėjo į gatves mosuodami Ukrainos vėliavomis. O. Kurnosova, rankose laikydama garsiakalbį, iš visų plaučių giedojo Ukrainos himną.

„Demokrate iki kaulų smegenų“ save vadinanti aktyvistė, baigusi fizikos ir matematikos mokslus, 1990-1993 metais dirbo Sankt Peterburgo savivaldybėje. Tuo metu V. Putinas, ką tik baigęs darbą KGB, ėmė dirbti Sankt Peterburgo mero patarėju užsienio politikai.

O.Kurnosova prisimena dažnai matydavusi tuomet dar būsimąjį Rusijos prezidentą Sankt Peterburgo miesto rotušės koridoriuose.

„Jis buvo pilkas ir niekuo neypatingas valdininkas. Niekam jis nerūpėjo. Aplinkui buvo žymiai ryškesnių asmenybių“, – senus laikus prisimena aktyvistė.

„Netekome galios, nes nesugebėjome sukurti sistemos ir apsaugoti jos nuo tų, kurie gviešėsi ją iš mūsų atimti. Manėme, kad pakaks būti sąžiningiems ir nevogti, tačiau to buvo per maža“, – padarytas klaidas prisimena O.Kurnosova.

Šiandien iš šalies pabėgusiems disidentams pavojų kelia ne tik Maskva. Kijeve aktyviai veikia ir Čečėnijos karo pabėgėliai, keli buvo atėję į Nepriklausomybės aikštę paminėti 20-ųjų pirmosios Pirmojo Čečėnijos karo – kovos už nepriklausomybę, kurią po šiai dienai šlovina nemažai Čečėnijos aktyvistų – dienos metinių.

O.Kurnosova tokiems separatistiniams judėjimams Rusijoje nepritaria. Tokio pobūdžio grėsmės tik paskatintų žmones spiestis arčiau V. Putino, o dabar tam tikrai ne pats geriausias laikas.

Aktyvistė, pažįstanti nemažai įtakingų verslo ir biurokratinio pasaulio veikėjų, tvirtina, kad šiandien dauguma jų kuo puikiausiai supranta – V. Putino režimas veda Rusiją į aklavietę.