Kelias pastarąsias savaites šalies meteorologijos tarnybos siunčia savo tarnautojus, tokius kaip Hisato Nishii, apžiūrėti vadinamųjų medžių indikatorių, kad galėtų paskelbti, kad pražydo sakuros – šalyje paplitusios kelių rūšių vyšnios.

Japonijoje šis įvykis – itin svarbus. Milijonai japonų švenčia metų laikų pasikeitimą žymintį įvykį, kai medžiai apsipila baltais ir rožiniais žiedais. Tokijuje sakuros pilnai turėtų pražysti šią savaitę.

Šalies parkuose ir restoranuose pilna žmonių, o vietos kompanijos neatsilieka nuo tendencijų ir gamina įvairias prekes, susijusias su sakuromis – pradedant rožinėmis alaus skardinėmis, baigiant žiedų formos saldainiais.

Ši žydėjimo šventė ateina, kai Japonijoje prasideda nauji verslo metai. Tada daugelis universitetų absolventų gauna pirmuosius darbus, o jų vyresni kolegos pereina į naujas pareigas.

Japonijos kultūroje labai vertinami šie tobuli, bet trapūs žiedai, kurių trumpalaikiškumas – jie žydi vos savaitę – laikomas priminimu apie gyvenimo trapumą.

„Sakuros yra įsirėžusios japonų sąmonėje, nes jos pražysta tuo metu, kai daugelis pradeda naują gyvenimo etapą“, – sakė H.Nishii, tikrindamas vieną vyšnios medį Mito mieste, apie 100 km į šiaurės rytus nutolusiame nuo Tokijo.
„Jos užvaldo žmonių širdis, nes jos žydi labai trumpai“, – pridūrė jis.

„Geriame, nes pavasaris“

Atskirose vietovėse sakurų žydėjimas oficialiai paskelbiamas, kai ant stebimo medžio pražysta keli žiedai. Pirmosios sakuros pražysta kovą pietinėje Kiūšiū saloje, o žydėjimas tęsiasi iki gegužės, kai vyšnių medžiai pražysta šiauriausioje Hokaido saloje.

Inspektoriai medžius tikrina kartą per dieną, tačiau pradėjus sprogti pumpurams medžiai tikrinami dukart per dieną, sakė H.Nishii.
Informacija apie tai, kur yra medis indikatorius, yra griežtai saugoma, kad būtų išvengta pokštų.

„Mes atidžiai juos apžiūrime, kad nepraleistume jokių išsprogusių pumpurų, ir kai tai patvirtiname, oficialiai skelbiame žydėjimo sezono pradžią“, – sakė jis.

Japonijos meteorologijos agentūra stebi sakuras nuo 1953 metų, tačiau moksliškai nustatyti, kada jos pražys, vis dar sunku.

Smarkios liūtys gali pažeisti trapius žiedus, o dėl užslinkusių šaltų orų sakuros kartais ima žydėti vėliau.

Taip nutikus, turistams ir vietiniams, suplanavusiems keliones į Tokiją maždaug tuo metu, kai turi žydėti sakuros, belieka tik graužti nagus.

Tuo metu Tokijo parkuose jau pilna žmonių: draugai, artimieji ir kolegos stengiasi užimti geriausias vietas, ant žolės tiesia plastikinius patiesalus ir pradeda ilgus vakarėlius po rožiniais žiedais pasipuošusiais medžiais.

Yusuke Kinoshita buvo vienas iš kelių tūkstančių vietinių ir turistų, susirinkusių Ueno parke – vienoje populiariausių sostinės vietų stebėti sakuras – nors medžiai dar nė nepradėjo žydėti.

„Gėriau nuo 10 ryto“, – prisipažino 39 metų viešbučio darbuotojas, sutiktas po jo pamainos įprastos darbo dienos popietę. Vyriškis pažymėjo, kad jo viršininkas turėtų prisijungti prie alkoholiu laistomo vakarėlio vėliau.

„Taip daro dauguma japonų – jaunesnieji kolegos užima vietą ir tęsia vakarėlį atėjus bosui“, – sakė Y.Kinoshita.

„Geriame, nes dabar sakurų sezonas, – pridūrė jis. – Geriame, nes pavasaris.“