Aljansas ruošiasi padidinti savo kontingentą Afganistane, bet J. Mattisas atsisakė įvardyti tikslų skaičių, kiek karių JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutiks skirti, kad būtų įgyvendinta nauja strategija – praėjus vos dvejiems metams po NATO kovinės misijos šioje karo nualintoje šalyje oficialios pabaigos.
Pastaruoju metu stebėtas Talibano stiprėjimas smukdė pasitikėjimą Afganistano ateitimi. Be to, kalbos apie galimą NATO karių dislokavimą didina nerimą, kad Aljansas vėl gali įsitraukti į karą, kurio neįmanoma laimėti, nors yra iškilę įvairių naujų grėsmių, tokių kaip stiprėjanti Rusija, terorizmas ir kibernetinės atakos.
„Nenoriu pateikti kokio nors karo kalendoriaus; karas yra fundamentaliai nenuspėjamas reiškinys“, – Pentagono vadovas sakė žurnalistams po susitikimo su kolegomis iš 29 nares turinčio aljanso.
„Svarbiausia, kad NATO yra prisiėmęs įsipareigojimą (užtikrinti) Afganistano laisvę nuo baimės ir teroro, laisvę nuo teroristų reikalavimų, ir negalime leisti, kad tai žlugtų“, – pabrėžė J. Mattisas.
Kalbėdamas apie Afganistaną ir „vyriausybės nekontroliuotas vietas“ Sirijoje ir Irake, kuriose suklestėjo džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS), buvęs jūrų pėstininkų generolas pridūrė: „Negalite pasakyti „Aš nuo to pavargau“, sugrįžti namo ir vėl sulaukti smūgio.“
Geriausiu atveju – „lygiosios“
Šiuo metu Afganistane yra 13,5 tūkst. NATO karių, dalyvaujančių misijoje „Tvirta parama“ (Resolute Support). Jos tikslas – „apmokyti, patarti ir padėti“ afganų pajėgoms.
Pasak diplomatinių šaltinių, Vakarų šalys svarsto galimybę padidinti šį kontingentą maždaug 3 000 papildomų karių, o JAV pareigūnai sakė, kad šis skaičius galbūt turėtų būti arčiau 4 000.
Jungtinės Valstijos, vienu metu laikiusios Afganistane daugiau kaip 100 tūkst. karių, rengia naują strategiją šiam jau 16 metų besitęsiančiam karui. Netgi JAV generolai pripažįsta, kad dabartinę padėtį geriausiu atveju galima apibūdinti kaip „lygiąsias“.
NATO atliko vadovaujamą vaidmenį Afganistane nuo 2003 metų iki 2014-ųjų pabaigos, kai vadovavimas pagrindinėms kovinėms misijoms buvo perduotas afganų kariuomenei.
J. Mattisas sakė, kad po derybų su sąjungininkais apie 70 proc. naujojo plano reikalavimų jau yra sutarti, tad belieka pašalinti paskutinius trūkumus.
Ilgalaikis planas
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas patvirtino, kad Aljansas padidins savo kontingentą ir kad 15 šalių įsipareigojo daugiau prisidėti. Tačiau jis pabrėžė, kad NATO neprisiims naujo kovinio vaidmens.
„Nemanome, kad ten šiemet, ateinančiais metais arba artimiausioje ateityje bus ramu, nevyks jokie konfliktai ir nebus smurto, bet tikime, kad afganai ... pasiryžę ir įsipareigoję kovoti su Talibanu bei stabilizuoti savo šalį“, – sakė buvęs Norvegijos premjeras.
Papildomas Aljanso karių kontingentas galėtų užtikrinti papildomą palaikymą Afganistano specialiosioms pajėgoms, pagerinti Kabulo aviacijos pajėgumus teikti palaikymą ugnimi iš oro ir vykdyti evakuacijas, taip pat sustiprinti karininkų apmokymą, teigė J. Stoltenbergas.
Jis sakė nelaikantis NATO sprendimo nutraukti kovinę misiją 2014 metais klaida ir pridūrė: „Galbūt mums reikėjo tai padaryti anksčiau.“
Vis dėlto J. Mattisas nesutiko su šia nuostata ir sakė, jog yra „neblogas konsensusas, kad galbūt išvedėme savo pajėgas truputį per greitai“.
Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Michaelas Fallonas savo ruožtu pranešė, kad Londonas pasirengęs papildomai pasiųsti į Afganistaną mažiau nei 100 karių. Šiuo metu Afganistane tarnauja 500 britų.
„Esame ten ilgam“, – žurnalistams sakė M. Fallonas.
J. Mattisas pažymėjo, kad jo naujoji strategija iki liepos vidurio bus pristatyta D.Trumpo ir kad joje bus akcentuojamos pastangos „regionų“ lygmeniu, o konkretaus kalendoriaus nebus.
D.Trumpas iki šiol vengė atskleisti savo planus dėl Afganistano, bet šį mėnesį suteikė J. Mattisui įgaliojimus savo nuožiūra nustatyti reikalingą karių skaičių.
Per praeitą mėnesį vykusį NATO viršūnių susitikimą JAV prezidentas spaudė sąjungininkus dėti didesnes pastangas kovoje su terorizmu ir didinti savo gynybos išlaidas, kad sumažėtų našta Vašingtonui.
Rusija, terorizmas ir kibernetinis saugumas
Reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje, NATO atsiuntė daugiausiai pajėgumų į Vidurio ir Rytų Europą nuo Šaltojo karo pabaigos.
Gynybos ministrai ketvirtadienį aptarė progresą kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje dislokuojant po tarptautinį batalioną.
Sėkmingai baigus formuoti šiuos dalinius, juos priimančios ir jiems vadovaujančios šalys paskelbė, jog batalionai „yra pasiruošę ir gali atgrasyti bei, esant būtinybei, nedelsiant atsakyti į bet kokią agresiją kartu su tarptautinėmis pajėgomis“.
Per šį susitikimą gynybos ministrų darbotvarkėje daug dėmesio skirta terorizmo grėsmei. Pavasarį vykusiame viršūnių susitikime NATO nusprendė prisijungti prie amerikiečių vadovaujamos koalicijos prieš „Islamo valstybę“.
J. Stoltenbergas taip pat perspėjo, kad NATO turi stiprinti savo gynybinius kibernetinius pajėgumus, pastaraisiais mėnesiais visame pasaulyje plintant išpirkų reikalaujantiems virusams.
NATO vadovas paskelbė, kad kitas Aljanso viršūnių susitikimas įvyks 2018 metų vasarą Briuselyje.