„Man nepatinka „Brexit“, nes norėčiau su britais būti viename laive; ateis diena, kai britai sugrįš į laivą, tikiuosi“, – sakė J.-C. Junckeris po 27 ES šalių vadovų susitikimo, kuriame svarstyta Bendrijos ateitis, Britanijai pasitraukus iš jos.
„Na, o kalbant apie vadinamąją įvairių greičių Europą ..., tame įžvelgiama nauja skiriamojo riba, naujos rūšies geležinė uždanga tarp rytų ir vakarų; tačiau tokio ketinimo nėra“, – sakė jis per spaudos konferencija Briuselyje.
Apgailestaudamas, bet gerbdamas Britanijos sprendimą J.-C .Junckeris, kaip tikras europietis, yra už glaudesnę ES šalių integraciją, kuri, prireikus, galėtų vykti skirtingu greičiu – vienos šalys galėtų pirmauti, o kitos pasivyti vėliau, jei panorėtų.
Kitos šalys, ypač naujosios rytų Europos valstybės, kaip Lenkija ir Vengrija, nepritaria „daugiagreičiam“ variantui, nes bijo, kad bus paliktos užpakalyje.
Per spaudos konferencija J.-C. Junckeris nurodė, kad „Brexit“ nėra Europos Sąjungos pabaiga.
„Įsivaizduoju, kad „Brexit“ klausimas padrąsins kitas tęsti..., integracija susilaukia vis didesnės gyventojų ištikimybės, – sakė jis. – Apgailestauju dėl „Brexit“, bet tai nėra galas“.
ES lyderiai nedalyvaujant britų premjerei svarsto Bendrijos ateities gaires
Europos Sąjungos lyderiai penktadienį susirinko aptarti Bendrijos ateities, Didžiajai Britanijai ruošiantis pasitraukimui iš bloko, o kraštutinių dešiniųjų partijoms prognozuojant sėkmingą pasirodymą artėjančiuose rinkimuose.
Jie taip pat viliasi greitai užglaistyti naują konfliktą su Lenkija, kurį išprovokavo Donaldo Tusko perrinkimas Europos Vadovų Tarybos pirmininku.
27-ių valstybių lyderiai, nedalyvaujant Didžiosios Britanijos premjerei Theresai May, ES būstinėje susirinko kitą dieną po to, kai lenkas D. Tuskas buvo perrinktas antrai kadencijai į vieną labiausiai prestižinių postų Bendrijoje, nors tam griežtai priešinosi Varšuva.
Penktadienio diskusijose pagrindinis dėmesys bus skirtas vėliau šį mėnesį vyksiančiam 27-ių Bendrijos lyderių Italijoje, kuris bus skirtas paminėti ES steigiamosios Romos sutarties 60-ąsias metines. Jie taip pat tarsis, kaip išsaugoti vienybę, kuriai grėsmę kelia rimti politiniai ir migraciniai iššūkiai.
Lyderiai svarsto, kaip ateityje turėtų veikti ES: ar ji turėtų būti tik prekybinis blokas, ar turėtų judėti link federacinės supervalstybės modelio, ar leisti savo narėms judėti pirmyn skirtingais greičiais.
Visgi šiuo metu ES lyderiams svarbiau užglaistyti konfliktą su Lenkijos nacionalistų vyriausybe, kuri vienintelė mėgino blokuoti D. Tusko – buvusio šalies premjero ir seno politinio priešininko – perrinkimą Europos Vadovų Tarybos pirmininku. Keršydama už jo perrinkimą, Lenkija atsisakė pritarti kai kuriems susitikimo dokumentams.
„Esu tikras, jog tai tebus epizodas”, – sakė Austrijos kancleris Christianas Kernas.
„Nematau prasmės nei lenkams, nei kam nors kitam papūsti lūpą“, – pridūrė jis.
Europa turėtų sutelkti dėmesį į esminius klausimus – naujų darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, migraciją ir saugumą, sakė Ch. Kernas ir pridūrė: „Esama gerų požiūrių, kurie, mano nuomone, gali padėti mums, 27-iems, rasti konsensusą.“
Tuo tarpu Liuksemburgo, vieno iš ES steigėjų, vyriausybės vadovas leido aiškiai suprasti, kad nusivylimas Lenkija niekur neišsisklaidė.
„Vakardienos elgesys yra nepriimtinas“, – sakė Xavier Bettelis. .
„Nemanau, kad vakardiena bus ilgalaikė ES būsena, – sakė jis. – Esu tikras, kad Lenkija artimiausiu metu ateis į protą.“
