Prezidentaujant Recepui Tayyipui Erdoganui, demokratija Turkijoje pradžioje toliau vystėsi, kalbėjo Ž. K. Junkeris. Tačiau prieš maždaug dvejus metus šalis esą ėmė vis labiau atsiriboti nuo europietiškų vertybių. „Pono R. T. Erdogano machinacijos (...) sudaro įspūdį, jog jis nebenori, kad jo šalis bet kokia kaina taptų ES nare", - pabrėžė Komisijos vadovas. R. Erdoganas ir jo vyriausybė esą iš anksto mėgina Europai suversti kaltę dėl stojimo derybų žlugimo.
Pats Turkijos prezidentas neseniai dar kartą apkaltino ES remiant teroristus. Turkija jau kurį laiką reikalauja ES imtis griežtesnių veiksmų prieš uždraustą kurdų Darbininkų partija (PKK). Kalbėdamas tūkstančiams žmonių Stambule, jis, be to, užsiminė, jog nepaprastoji padėtis gali būti pratęsta. „Galbūt ji bus pratęsta dar trimis mėnesiais (...). Koks jūsų reikalas?" - klausė jis ES adresu.
Nepaprastoji padėtis Turkijoje buvo paskelbta liepą po nesėkmingo mėginimo įvykdyti perversmą ir dabar jos galiojimas turėtų baigtis sausį.
Europos Parlamentas ketvirtadienį pareikalavo įšaldyti stojimo derybas su ES. Ankara į tai reagavo grasinimu nutraukti pabėgėlių susitarimą su ES.