Ministro pirmininko Benjamino Netanyahu pasirinkimas, kad Gynybos ministerijai vadovautų griežtosios linijos šalininkas A. Liebermanas, sukėlė nerimą Izraelio nuosaikiuosiuose sluoksniuose ir buvo atvirai kritikuojamas Jungtinių Valstijų.
Jo paskyrimas buvo patvirtintas 55 balsais prieš 43, vienam įstatymų leidėjui susilaikius. Dar 21 deputatas 120 vietų Kneseto balsavime nedalyvavo.
Savo inauguracinėje kalboje 57 metų buvęs užsienio reikalų ministras ir ultranacionalistas, vadovaujantis partijai „Yisrael Beitenu“ („Izraelis – mūsų namai“), stengėsi nuraminti susirūpinimą, kad jo paskyrimas padidins neramumus regione.
„Išklausiau viską, ką jūs (B. Netanyahu) sakėte, ir absoliučiai sutinku su kiekvienu jūsų žodžiu, taip pat apie dvi valstybes dviem tautoms“, – pareiškė jis.
„Privalome stengtis pakelti pirštinę“, – sakė jis, turėdamas omenyje Arabų taikos iniciatyvą, kurioje, anot A. Liebermano, esama „kai kurių labai, labai teigiamų elementų“.
B. Netanyahu, kuris buvo kaltinamas suformavęs dešiniausią vyriausybę per Izraelio istoriją, buvo priverstas paskutinę minutę išspręsti ginčą su kita partija, kad galėtų įtraukti „Yisrael Beitenu“ į savo koaliciją.
Kneseto balsavimas suteikia jam 66 vietų daugumą parlamente.
Stovėdamas greta A. Liebermano po to balsavimo, B. Netanyahu taip pat minėjo „teigiamus elementus“ Arabų Lygos iniciatyvoje, pasiūlytoje 2002-aisiais ir atnaujintoje 2007-aisiais. Pagal tą planą numatoma, kad arabų valstybės pripažintų Izraelį, jeigu jis pasitrauktų iš okupuotų palestiniečių teritorijų.
„Esame linkę derėtis dėl arabų valstybių pakeitimų toje iniciatyvoje, kad ji atspindėtų dramatiškus pokyčius regione nuo 2002 metų, bet išlaikytų sutartą tikslą – dvi valstybės dviem tautoms“, – sakė premjeras.
JAV kelia „teisėtų klausimų“
B. Netanyahu susitarimas su „Yisrael Beitenu“, kuriai taip pat buvo atiduota Absorbcijos ministerijos, vadovaujančios imigracijos politikai, kontrolė, sulaukė kritikos tiek Izraelyje, tiek užsienyje.
Anksčiau A. Liebermanas yra žadėjęs imtis griežtų priemonių prieš palestiniečius „teroristus“, taip pat spaudė plėsti žydų nausėdijas Vakarų Krante.
Visgi pradėdamas darbą gynybos ministro poste jis pažadėjo veikti „atsakingai“.
Jungtinės Valstijos sakė, kad dėl naujos koalicijos kyla „teisėtų klausimų“, ar B. Netanyahu vyriausybė sieks įgyvendinti dviejų valstybių sprendinį.
Kai buvo sudarytas šis susitarimas, aplinkos ministras Avi Gabbay iš centro dešiniosios partijos „Kulanu“ atsistatydino, sakydamas: „Nemanau, kad teisinga ... suformuoti ekstremistinę vyriausybę.“
A. Liebermano pirmtakas Moshe Yaalon iš B. Netanyahu partijos „Likud“ paliko gynybos ministro postą gegužės 520 dieną, perspėdamas, kad jo partijoje stiprėja ekstremistinės nuotaikos.
B. Netanyahu mėginimas išplėsti koaliciją taip pat dar kartą atskleidė trintį jo vyriausybėje – be kita ko su religine nacionalistine partija „HaBayit HaYehudi“ („Žydų namai“).
Sekmadienio vakarą premjeras pasiekė kompromisą su tos partijos lyderiu Naftali Bennettu, kai pastarasis pareikalavo įsteigti ryšių su kariuomene pareigūno postą prie vyriausybės saugumo kabineto.
Pasak N. Bennetto, toks postas reikalingas, kad saugumo kabineto nariai neliktų neinformuoti apie svarbius įvykius.
Pagal kompromisą, sudarytą padedant sveikatos apsaugos ministrui Yaakovui Litzmanui iš žydų ultraortodoksų partijų aljanso „Yahadut HaTora HaMeuhedet“ („Jungtinis Toros judaizmas“), saugumo kabineto nariai pagal laikiną schemą bus reguliariai asmeniškai informuojami Nacionalinio saugumo tarybos.
Kai kurie analitikai sakė, kad toks pokytis buvo pribrendęs, bet kai kurie N.Bennetto reikalavimą taip pat vertina kaip manevravimą prieš kitus visuotinius rinkimus, kurie turi įvykti ne vėliau negu 2019 metais.
Daugelio nuomone, N. Bennettas siekia tapti B. Netanyahu įpėdiniu.