Kaip skelbia naujienų agentūra UNIAN, Rusijos prezidento retorika, raginanti pradėti dialogą ir atidėti Ukrainos rytiniuose regionuose gegužės 11 dieną planuotus referendumus, byloja apie V. Putino norą referendumų atveju apsaugoti Maskvą nuo bet kokių kaltinimų arba prezidento norą užmegzti ryšį su dabartine teisėta Kijevo valdžia.

Anot V. Karasiovo, V. Putino retorikos pokyčius galima paaiškinti dviem būdais.

„Pirmasis: svarbu pademonstruoti, jog Rusija nori dialogo, tačiau, separatistams nusprendus rengti referendumus, Rusija galės naiviai tvirtinti, jog jiems jokios įtakos nedariusi, bet kokie kaltinimai, esą Rusija Ukrainoje kursto neramumus ir tokius referendumus, yra klaidingi, melagingi ir neturi jokio pagrindo. Tokiu būdu Rusijos prezidentas paprasčiausiai nusiplautų rankas – su tokiais referendumais jis neturįs nieko bendro“, – tvirtina politologas.

Antroji versija, galinti paaiškinti V. Putino pozicijos pokyčius, anot V. Karasiovo, gali būti V. Putiną aplankęs nušvitimas, jog tokių referendumų Ukrainos Rytuose organizavimas yra ne kas kita, kaip viena didelė nesėkmė.

„Akivaizdu, jog V. Putinas supranta, jog nepavyks suorganizuoti tų referendumų, juridiniu požiūriu jie nieko verti, politine prasme taip pat... Be to, oficialioji Ukrainos valdžia po truputį perima situacijos kontrolę (Rytuose): ir Slovjanske, ir Mariupolyje. Todėl V. Putinas greičiausiai supranta, jog ten Ukrainos teisėsaugos pajėgos po truputį ėmėsi tvarkytis, regionas nėra paliktas likimo valiai... Supranta, jog ateitis bus sprendžiama rinkimuose, suvokia turįs ieškoti kontaktų su naująja valdžia. Be to, Rusijos prezidentas nori parodyti, jog Rusija taikiai nusiteikusi, pasirengusi dialogui. Kijevo valdžios laukia labai sudėtingas ir suktas pasirinkimas – dabar ji turi pristabdyti arklius, neiti iki galo, nutraukti antiteroristinę operaciją ir bandyti kitomis priemonės tartis su liaudies gubernatoriais“, - mano politologas.

Gegužės 7 dieną Rusijos prezidentas po derybų su ESBO pirmininkaujančios Šveicarijos prezidentu Didier Burkhalteriu pareiškė, jog Maskva ragina Ukrainos pietryčiuose veikiančius federalizacijos šalininkus atidėti gegužės 11 dieną planuojamą referendumą, kuriame būtų sprendžiamas regionų savivaldos klausimas.

V. Putinas taip pat pažymėjo, jog Rusija pritaria idėjai surengti tarptautines derybas dėl situacijos Ukrainoje.

Be to, kaip teigia V. Putinas, prezidento rinkimai Ukrainoje, planuojami gegužės 25 dieną, yra judėjimas teigiama kryptimi, tačiau šalies piliečiai turėtų iš anksto žinoti, kokia bus konstitucinė reforma.

JAV ir Ukraina kol kas neįžvelgia pokyčių V. Putino pozicijoje

Naują V.Putino retoriką lydėjo teigiami ženklai Maskvos ir Niujorko finansų rinkose. JAV ir Europa ruošėsi paskelbti sankcijas prieš plačius Rusijos ekonomikos sektorius, šaliai balansuojant ant recesijos ribos, jeigu būtų sužlugdyti rinkimai Ukrainoje.

Tačiau Baltieji rūmai ir NATO pareiškė, kad kol kas nepastebėta jokių ženklų, kad Rusija būtų atitraukusi savo pajėgas, o Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas apkaltino V.Putiną „pučiant miglą“ dėl separatistinių referendumų, nes jie yra neteisėti.

V.Putinas prieš du mėnesius sutelkė prie sienos su Ukraina apie 40 tūkst. karių, tačiau dabar pareiškė: „Mes juos atitraukėme. Šiandien jie yra ne prie Ukrainos sienos, o savo įprastose pratybų vietose, mokymų poligonuose“.

V.Putinas ragino separatistus Ukrainoje „atidėti referendumus, suplanuotus gegužės 11-ajai, siekiant sukurti sąlygas, būtinas dialogui“.

Vienas iš separatistų lyderių Denisas Pušilinas pareiškė, kad V.Putino pasiūlymas bus išnagrinėtas ketvirtadienį.

V.Putinas šiuos komentarus išsakė po susitikimo su Šveicarijos prezidentu Didier Burkhalteriu, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO).

Rusijos prezidento atstovas vėliau sakė, jog jeigu Ukraina dabar sustabdytų karinį puolimą ir padėtų dialogą, „tuomet tai galėtų vesti Ukrainą iš padėties, kuri šiuo metu tik blogėja“.

Tačiau kalbėdamasis su žurnalistais JAV prezidento lėktuve „Air Force One“, Baltųjų rūmų atstovo spaudai pavaduotojas Joshas Earnestas sakė, kad „iki šios dienos“ nebuvo „jokių įrodymų, kad toks atitraukimas buvo įvykdytas“.

Vašingtonas „neabejotinai sveikintų reikšmingą ir skaidrų (pajėgų) atitraukimą“, pridūrė jis.

„To mes siekėme jau gana ilgą laiką“, – pabrėžė J.Earnestas.

Vakarų šalių vyriausybės su didėjančiu nerimu kalbėjo apie karo Ukrainoje grėsmę, plečiantis smurtui, taip pat visokeriopai reiškė palaikymą prezidento rinkimams, kuriuos organizuoja Kijevo laikinieji lyderiai, laikydami juos itin svarbiu žingsniu į politinį stabilumą po to, kai buvo nuverstas Kremliaus palaikomas Ukrainos vadovas Viktoras Janukovyčius.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as po susitikimo Kijeve su Ukrainos naujaisiais lyderiais sakė, kad Rusija slapta siunčią į šalį kovotojus ir skleidžia „milžinišką propagandos srautą“, darydama „nepriimtiną spaudimą“, kuriuo siekiama sužlugdyti rinkimus.

JAV prezidentas Barackas Obama praeitą savaitę pareiškė, jog jeigu Maskva užkirs kelią rinkimams, jis įsakys suintensyvinti „sektorines“ sankcijas. JAV administracija trečiadienį atšaukė prekybos lengvatas Rusijai.

Rusakalbiai, sudarantys didelę dalį gyventojų Ukrainos rytuose ir pietuose, nuogąstauja dėl galimų suvaržymų vartoti gimtąją kalbą ir kitų teisių praradimo vadovaujant naujai provakarietiškai vyriausybei, kuri veikiausiai ateis į valdžią po rinkimų.

Tie nuogąstavimai kurstė sukilimą, per kurį kovotojai dabar mėgina susigrąžinti strategines pozicijas, pastarosiomis dienomis užimtas Ukrainos kariuomenės.

Pareigūnai nurodė, kad per operaciją prieš sukilėlius žuvo 14 karių, dar 66 buvo sužeisti, taip pat prarasti trys kariniai sraigtasparniai. Tuo tarpu separatistai, kaip manoma, prarado per 30 kovotojų.

Per susirėmimus ir gaisrą pietiniame Odesos uostamiestyje praeitą penktadienį žuvo dar 42 žmonės, daugiausiai prorusiški aktyvistai. Dėl to bendras pastarosios aukų skaičius priartėjo prie 90.

V.Putinas savo komentarus išsakė ruošiantis penktadienį minėti Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines. Maskvos Raudonojoje aikštėje vyks paradas, per kurį bus demonstruojama Rusijos karinė galia.

Rusijos pareigūnai ir valstybinė televizija vis plačiau vaizduoja Kijevo veiksmus kaip prilygstančius Vokietijos fašizmui, tuo tarpu Ukraina įžvelgia sovietinės agresijos renesansą.