Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį pareiškė, kad gegužės 25 dieną numatyti Ukrainos prezidento rinkimai yra svarbiausias veiksnys siekiant išvesti šalį iš krizės.
Tai ministras sakė atvykęs į Kijevą svarbaus vizito.
„Mes visi sutariame, kad prezidento rinkimai gegužės 25-ąją atliks lemiamą vaidmenį“, - sakė Vokietijos diplomatijos vadovas žurnalistams po derybų su Ukrainos pareigūnais.
„Situacija, ypač padėtis Ukrainos rytuose, tebėra labai grėsminga“, - sakė Vokietijos ministras.
Pasak jo, Europos šalys „remia jūsų planą organizuoti nacionalinį dialogą vadovaujant ukrainiečiams“.
Jis taip pat išreiškė viltį, kad Ukraina „susigrąžins okupuotą teritoriją“.
„Viliuosi, jog tai sukurs sąlygas žengti žingsnį, kad būtų susigrąžinta okupuota teritorija, žingsnis po žingsnio nuginkluotos visos ginkluotos formuotės ir atkurta valstybinė valdžia“, - sakė F.-W.Steinmeieris
Kiek vėliau antradienį numatytas Vokietijos diplomatijos vadovo susitikimas su Ukrainos laikinuoju prezidentu Oleksandru Turčynovu.
Vokietijos užsienio reikalų ministras antradienį atskrido į Ukrainą padėti surengti derybas tarp vyriausybės ir jos priešininkų po to, kai du rytiniai regionai paskelbė nepriklausomybę.
F. W. Steinmeieris viliasi paskatinti greitą „nacionalinio dialogo“ tarp centrinės vyriausybės ir jos priešininkų rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose, kuriuose sutelkta didelė dalis šalies sunkiosios pramonės, pradžią.
Vokietijos diplomatijos vadovo apsilankymu turi būti pradėtas įgyvendinti Ukrainos krizės sureguliavimo „kelio gairių“ planas, kurį parengė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) - pagrindinė transatlantinė saugumo ir teisių gynimo organizacija.
Rusija, kuri priklauso ESBO, sveikino organizacijos pastangas tarpininkauti sprendžiant krizę ir išsakė paramą parengtoms „kelio gairėms“.
Prorusiški sukilėliai, kurie per pastarąjį mėnesį užėmė administracinius pastatus daugiau nei dešimtyje miestų šalies rytuose ir ne kartą susirėmė su vyriausybinėmis pajėgomis, sekmadienį organizavo referendumą dėl valstybinio savarankiškumo. Jie teigia, kad per 90 proc. balsavusiųjų pasisakė už regionų nepriklausomybę nuo Kijevo.
Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas šį balsavimą pavadino „propagandos farsu be jokio teisinio pamato“, kuriuo siekiama paslėpti rimtus nusikaltimus.
Pirmadienį abu regionai paskelbė nepriklausomybę, o sukilėliai Donecke netgi pasiprašė būti įtraukti į Rusijos Federacijos sudėtį.
Tačiau Kremlius, įvykęs Krymo aneksiją, kol kas aiškiai neparodė ketinantis prisijungti rytinius Ukrainos regionus.
Maskva netgi akcentavo būtinybę surengti derybas tarp Kijevo centrinės vyriausybės ir rytinių regionų derybose dėl Ukrainos ateities - tokia atsargi pozicija leidžia daryti prielaidą, kad Rusija vis dėlto linkusi ieškoti politinio, o ne karinio sprendinio savo priešpriešoje su Vakarais, kuri yra rimčiausia nuo Šaltojo karo laikų.