Lordų Rūmų ES reikalų komitetas, prižiūrintis Britanijos vyriausybės ES politiką, šią kritišką ataskaitą paskelbė didėjant pavojui, kad Rytų Ukrainoje galutinai žlugs paliaubos tarp prorusiškų sukilėlių ir Kijevo vyriausybės pajėgų.
Kijevas ir Vakarų šalys kaltina Maskvą ginkluojant separatistus ir siunčiant į Ukrainą savo karius, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tai neigia.
Komitetas yra „įsitikinęs, kad ES ir tuo pačiu Jungtinė Karalystė yra kaltos dėl vaikščiojimo per miegus, atvedusio į šią krizę“, pareiškė komiteto pirmininkas Christopheris Tugendhatas.
„Veiksmingų analitinių pajėgumų stygius Jungtinėse Karalystėje ir ES faktiškai atvedė į katastrofiškai klaidingą nuotaikų ir krizės įžangos interpretaciją“, – pridūrė jis.
Ataskaitoje pažymima, kad sumenkę pajėgumai analizuoti Rusijos politiką Britanijos ir kitų ES šalių užsienio reikalų ministerijose lėmė nesugebėjimą užtikrinti „autoritetingą atsaką“.
„Vyriausybė nebuvo pakankamai aktyvi ir matoma kaip galėjo būti“, – pabrėžė komitetas.
Ši ataskaita tapo naujausiu smūgiu premjero Davido Camerono vyriausybei dėl Ukrainos krizės. Generolas Richardas Shirreffas, aukščiausio rango Britanijos kariškis NATO pajėgose, anksčiau taip pat skundėsi dėl D.Camerono „neadekvatumo užsienio politikoje“.
Užsienio reikalų ministerija šią kritiką atmetė.
„Jungtinė Karalystė atliko vadovaujantį vaidmenį palaikant Ukrainos teisę pačiai rinktis savo ateitį, pasirūpindama, kad ES paskelbtų griežtas sankcijas Rusijai dėl pastangų diktuoti tą pasirinkimą“, – sakė URM atstovė.
Ministerija „sustiprino savo ekspertinius pajėgumus Rusijos ir (Rytų Europos) regiono atžvilgiu bei toliau dirbs, siekdama užtikrinti stiprų ir vieningą atsaką į Rusijos agresiją“, pridūrė ji.
Ketvirtadienį Britanijos gynybos sekretorius Michaelas Fallonas perspėjo, kad ES ir NATO narės Lietuva, Latvija ir Estija gali tapti naujo Rusijos „hibridinio karo“ taikiniais.
Netrukus po šio pareiškimo Rusijos strateginiai bombonešiai buvo pastebėti netoli Britanijos oro erdvės. Pastaruoju metų padažnėję tokio pobūdžio incidentai laikomi Rusijos pastangomis pademonstruoti savo karinę galią.
D.Cameronas šią savaitę perspėjo, kad sankcijos Rusijai gali būti tęsiamos „dar daug metų“, jeigu Maskva nenutrauks savo kišimosi Ukrainoje.
Lordų rūmai: ES turėtų plėsti sankcijas Rusijai, jei padėtis Ukrainoje blogės
Didžiosios Britanijos Lordų rūmų Europos Sąjungos komitetas nurodė, kad ES turėtų išplėsti sankcijas Rusijai finansų srityje, jei krizė Ukrainoje gilės, skelbia „Bloomberg“.
Mūšiai tarp vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje šią savaitę nesiliovė, nepaisant sekmadienį įsigaliojusių paliaubų. Penktadienį paviešintoje Lordų rūmų ES komiteto narių ataskaitoje nurodoma: jei padėtis Ukrainoje negerės, sankcijos Rusijai privalo būti išplėstos.
„Jei padėtis Rytų Ukrainoje toliau blogės, ES turėtų nusitaikyti į režimui artimus asmenis ir išplėsti sankcijas Rusijos finansiniame sektoriuje“, – pažymėjo Britanijos pareigūnai, pridūrę, kad ES turi užkirsti kelią krizės didėjimui, kad ši nevirstų šaltuoju karu.
ES ir JAV pritaikytos baudžiamosios priemonės Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje padėjo Rusijai nugrimzti į recesiją. Pirmadienį Bendrija į juodąjį sąrašą įtraukė dar 19 asmenų ir devynias organizacijas. Šiuo metu sankcijos pritaikytos 151 asmeniui ir 37 organizacijoms ir bendrovėms.
Britanijos premjeras D. Cameronas yra vienas nuožmiausių Rusijos sankcijų šalininkų, o įtampa tarp šių dviejų šalių šią savaitę dar labiau išaugo.
Trečiadienį Britanijos naikintuvai pakilo į dangų palydėti dviejų Rusijos bombonešių, pasirodžiusių netoli Didžiosios Britanijos krantų.
Kitą dieną leidinys „The Daily Telegraph“ citavo Britanijos gynybos sekretoriaus Michaelo Fallono žodžius, kad Rusija gali išbandyti NATO ryžtą ir, pasitelkdama propagandą, kibernetines atakas bei užsimaskavusias pajėgas, bandyti padidinti etninę įtampą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Tokį požiūrį palaikė Lordų rūmų ES reikalų komitetas.
„Istorinės etninių rusų teisių nuoskaudos Estijoje ir Latvijoje siūlo Rusijos vyriausybei patogų pretekstą, kuris galėtų būti panaudotas pateisinti tolesnius destabilizuojančius veiksmus tose šalyse“, – nurodė komitetas.
Pareigūnai taip pat kritiškai vertino Britanijos ir kitas ES vyriausybes, tvirtindami, kad jie praleido įspėjamuosius ženklus Ukrainoje, nesugebėjo įvertinti Rusijos priešiškumo, ES pradėjus derybas dėl Asociacijos sutarties su Ukraina 2013 m.
Anot Britanijos Lordų rūmų ES komiteto, ES pramiegojo krizę Ukrainoje.