Prezidentinis lėktuvas „Air Force One“ nusileido Tel Avive apie 12 val. 25 d. vietos (ir Lietuvos) laiku. Jį pasitiko žydų valstybės pareigūnai, tarp jų premjeras Benjaminas Netanyahu.

Kalbėdamas per trumpą sutiktuvių ceremoniją Tel Avivo oro uoste Jungtinių Valstijų vadovas taip pat gyrė savo šalies „nesulaužomą ryšį“ su Izraeliu.

„Per savo pirmą prezidentinę užsienio kelionę atvykau į šią šventą ir senovišką žemę dar kartą patvirtinti nesulaužomą ryšį tarp Jungtinių Valstijų ir Izraelio valstybės“, – pareiškė D. Trumpas.

Vėliau jis sakė: „Prieš save turime retą galimybę atnešti saugumą, stabilumą ir taiką šiam regionui ir jo žmonėms, nugalėti terorizmą ir sukurti harmoningą, klestinčią ir taikią ateitį. Tačiau tai padaryti galime tik dirbdami kartu. Kito būdo nėra.“

Aplankė šventas vietas

JAV lyderis lankėsi Kristaus kapo bažnyčioje, kur, kaip tiki krikščionys, buvo nukryžiuotas, palaidotas ir prisikėlė Jėzus Kristus.

Vėliau jis nukeliavo prie rytų Jeruzalėje esančios Vakarų (Raudų) sienos, kur meldžiasi minios žydų. D. Trumpas tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV vadovu, apsilankęs toje šventoje tikintiesiems vietoje.

Dėl šios sienos nesutarimų kilo dar prieš D. Trumpui išvykstant iš Vašingtono, nes JAV pareigūnai atsisakė pasakyti, ar ji priklauso Izraeliui.

„Jeruzalė buvo ir visada bus Izraelio sostinė“, – vėlai sekmadienį sakė B. Netanyahu. Premjeras pridūrė, kad Vakarų siena „visuomet priklausys Izraeliui“.

Jeruzalės statusas yra itin opus klausimas, kurio niekaip nesiseka išspręsti Izraelio ir Palestinos taikos derybininkams.

Izraelis Rytų Jeruzalę ir Vakarų Krantą okupavo 1967 metais, tačiau to niekada nepripažino tarptautinė bendruomenė.

Vėliau žydų valstybė aneksavo Rytų Jeruzalę ir tvirtina, kad visas miestas yra Izraelio sostinė. Tuo tarpu palestiniečiai Rytų Jeruzalę laiko savo būsimos valstybės sostine.

Ragina neleisti Iranui turėti branduolinį ginklą

Lankydamasis Jeruzalėje D. Trumpas taip pat pareiškė, kad reikia neleisti Iranui turėti branduolinio ginklo, ir pasmerkė Teherano paramą „teroristams“.

„Svarbiausia tai, kad Jungtinės Valstijos ir Izraelis gali vienu balsu pareikšti, jog Iranui niekada nebūtų leista turėti branduolinių ginklų, visiškai niekada, be to jis turi nutraukti baisingą teroristų bei ginkluotų grupuočių finansavimą, apmokymą ir aprūpinimą, – kalbėjo D. Trumpas Izraelio prezidento Reuveno Rivlino rezidencijoje. – Ir tai turi liautis nedelsiant“.

D. Trumpas vėliau pirmadienį susitiks derybų su B. Netanyahu, o antradienį aplankys į okupuotą Vakarų Krantą ir susitiks su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu.

Didžiuliai iššūkiai

Su Izraelio premjeru D. Trumpas susitiks 18 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Prieš šį susitikimą B. Netanyahu saugumo ekspertų kabinetas priėmė virtinę priemonių, kurios būtų naudingos Palestinos ekonomikai. Toks žingsnis laikomas pasitikėjimo stiprinimo priemonėmis, kurių pageidavo D.Trumpas.

Pranešama, kad visiškai Izraelio kontroliuojamoje Vakarų Kranto dalyje palestiniečiams buvo išduota naujų statybos leidimų, o tai nutinka itin retai.

Didžioji dalis Vakarų Kranto teritorijos yra visiškai kontroliuojama Izraelio, o palestiniečiams tenka itin ilgai laukti, kad gautų leidimą statytis būstą tose teritorijose. Tuo tarpu izraeliečių nausėdijų statybos ir toliau tęsiasi.

Antradienį D. Trumpas Vakarų Krante, Betliejuje, susitiks su Palestinos prezidentu Mahmudu Abbasu. JAV lyderis taip pat lankysis Yad Vashem Holokausto memoriale ir sakys kalbą Izraelio muziejuje.

Bet kuris lyderis, norintis pakviesti izraeliečius ir palestiniečius reikšmingų derybų, susidurtų su didžiuliais iššūkiais, o D. Trumpo nepatyrimas ir JAV jį persekiojančios politinės bėdos šių pastangų tikrai nepalengvins.

Visgi jis gyrėsi savo derybų meistriškumu, sakė, kad „galutinis susitarimas“ yra įmanomas, bei žadėjo, jog „mes tai padarysime“.

„Mano manymu, tai kažkas, kas, jei atvirai, galbūt nėra taip sudėtinga, kaip žmonės galvojo daugybę metų“, – sakė D. Trumpas, anksčiau šį mėnesį Vašingtone priimdamas M. Abbasą.

Be to, JAV vadovas siuntė nevienareikšmiškų signalų dėl to, kaip jis ruošiasi reaguoti į Izraelio ir Palestinos konfliktą.

Vasarį Baltuosiuose rūmuose priėmęs B. Netanyahu, D. Trumpas suabejojo metų metus tarptautinės bendruomenės mėgintu pasiekti dvišaliu sprendimu.

Nežinomybė dėl ambasados perkėlimo

JAV vadovas per tą susitikimą sakė, kad paremtų vienos valstybės idėją, jei tai užtikrintų taiką. Toks jo pareiškimas itin patiko Izraelio dešiniojo sparno atstovams, kurių dauguma norėtų matyti Vakarų Krantą aneksuotą.

Tuo pat metu D. Trumpas ragino Izraelį susilaikyti nuo nausėdijų kūrimo Vakarų Krante. Palestiniečiai ir didžioji dauguma tarptautinės bendruomenės laikosi nuomonės, kad nausėdijos yra neteisėtos. Jos laikomos didele kliūtimi įkurti nepriklausomą Palestinos valstybę.

JAV prezidentas per savo kampaniją netgi palaikė idėją perkelti šalies ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę, o šis precedento neturintis pasiūlymas sukėlė itin didelį nerimą palestiniečiams.

Vėliau jis yra sakęs, kad ambasados perkėlimo klausimas tebėra svarstomas.

Vis dėl to D. Trumpo susidomėjimas bent dalimi M. Abbasui nerimą keliančių klausimų palestiniečiams suteikia daugiau vilties nei būtų galima tikėtis, tačiau jie tebėra atsargūs, sako kai kurie analitikai.

Tuo tarpu Izraelio premjeras vadovauja, kaip manoma, dešiniausių pažiūrų vyriausybei per visą šalies istoriją, o jo koalicijos nariai itin džiaugėsi D.Trumpo pergale JAV prezidento rinkimuose.

Kai kurie jų netgi paragino atsisakyti idėjos sukurti Palestinos valstybę.

Tačiau JAV vadovo veiksmai juos nuvylė, nes ambasada tebėra Tel Avive, o Baltieji rūmai siekia atnaujinti taikos derybas tarp dviejų tautų.

Kaip bebūtų, Jungtinės Valstijos tebėra pats svarbiausias Izraelio sąjungininkas: Vašingtono parama šalies gynybai kasmet siekia per 3 mlrd. dolerių.

Vėliau šią savaitę D. Trumpas Vatikane susitiks su popiežiumi Pranciškumi, Briuselyje dalyvaus NATO viršūnių susitikime, o galiausiai Italijoje susitiks su Didžiojo septyneto (G-7) lyderiais.