Kitame name, stūksančiame pagrindiniame pramoniniame Australijos slėnyje, vyras žagino savo vienuolikmetę dukrą, o po visko privertė patikėti, jog dabar ji visam likusiam gyvenimui „sugadinta“, niekas nenorės jos mylėti.
Kartais gyvulišką aistrą vyras su dukra tenkindavo ne kartą per dieną – tai truko beveik 30 metų. Iš iškreiptos meilės gimė keturios atžalos, kurių visų gyvenimas jau paženklintas vienos ar kitos rūšies negalia..
Trečias atvejis palietė net keturias kartas šeimos, nuolat migravusios iš vienos valstijos į kitą – jie bėgo baimindamiesi kalėjimo. Didelė tikimybė, jog norėjo pabėgti ir nuo savęs. Galiausiai ilgam įsikūrė kalvotoje vietovėje, atokiau nuo tykaus miestelio, kur dešimtmečius slėptas skausmas ir gėda vieną dieną išsiveržė į paviršių šiurpios istorijos, šokiravusios visą pasaulį, pavidalu.
Vietos žiniasklaidoje vis pasirodo pranešimų, jog iš kraujomaišos lopšio pareigūnų išgelbėti vaikai, dabar gyvenantys globos namuose, demonstruoja patologiškai seksualų elgesį.
Šios trys skirtingos, bet tokios artimos negrįžtamai psichologiškai ir fiziškai sužalotų vaikų, per savo gyvenimą patyrusių visas įmanomas smurto ir prievartos formos, istorijos grįstos paslaptimis, melu ir grasinimais.
Kraujomaišos aukų asociacijos koordinatorė Leone Shields sako, jog 78 proc. kas trečios moters ir kas šešto vyro, iki 18 metų patyrusių seksualinę prievartą, su skriaudėju yra susiję giminystės ryšiais.
Australijos statistikos departamento duomenimis, 43,7 proc. vaikų, kurie iki 15 metų patyrė seksualinę prievartą, yra vyriškos lyties giminaičio aukos – dažniausiai skriaudėju tampa tėvas arba patėvis. Daugiau nei 30 proc. patiria šeimos draugo, pažįstamo ar kaimyno seksualinę prievartą.
L. Shields kiekvienais metais sulaukia šimtų kraujomaišos aukų skambučių, asociacija organizuoja seminarus, į kuriuos per savaitę ateina mažiausiai po tris naujas aukas – tai dažniausiai ne vyresnės nei 20 metų merginos. Nerimą kelia tai, jog tik kas septintas kraujomaišos atvejis baigiasi baudžiamąja byla.
„Vaikas izoliuojamas, nes skriaudikas siekia bet kokia kaina mažametį užtildyti, pasirūpinti, kad apie jo daromą nusikaltimą bendruomenė nesužinotų“, - konstatuoja L. Shields ir pažymi, jog ji kalba apie kraujomaišą bendrąja prasme, o ne konkretų atvejį.
„Gąsdinimai, melas ir manipuliacijos – populiariausi metodai, siekiant išlaikyti paslaptį ir laisvai tęsti juodą darbą. Kalbant apie šeimas, turinčias kraujomaišos problemą, dažnai egzistuoja itin griežtos ribos, nustatytos pašaliniams, tai reiškia, jog vaikas socialiai, psichologiškai ir fiziškai izoliuojamas. Daugumą kraujomaišos aukų šis prakeiksmas persekioja iš kartos į kartą“, - konstatuoja specialistė.
„Tačiau... tyrimai atskleidžia, jog tapimas auka dar nereiškia, jog toks asmuo pats vieną dieną imsis budelio vaidmens: tikrai ne visos seksualinės ar fizinės prievartos aukos tampa nusikaltėliais, ne visi seksualinių nusikaltimų vykdytojai vaikystėje patys buvo seksualiniai išnaudojami. Tačiau taip pat aiškiai matome, jog šeimos modeliai keliauja iš vienos kartos į kitą“, - priduria L. Shields.
Kraujomaišos faktui iškilus į viešumą (kaip Josefo Fritzlio, 24 metus namų rūsyje kalinusio ir žaginusio savo dukrą, atveju), ištinka šokas, visus sukausto siaubas, apima svetima gėda.
Kitas atvejis – verslininkas iš Jungtinės Karalystės plieno miestu vadinamo Šefildo 25 metus kalino dvi savo dukras, su jomis susilaukė devynių atžalų. Šią šiurpią paslaptį vyrui pavyko ilgą laiką išsaugoti dukras apgyvendinus skirtingose vietose centrinėje Anglijoje. Argentiną pašiurpino du atvejai. 67 metų Armando Lucero, kuris dukrą žagino nuo tada, kai jai buvo aštuoneri, su ja užgyveno 7 vaikus. 73 metų Eleuterio Seria rūsyje savo dukrą kalino ir žagino 24 metus.
Grįžkime į Australiją. Pietų Australijoje vienos keistos bažnyčios pastorius žagino dvi paaugles dukras – „mokė, kaip būti geromis žmonomis“. O kur dar Johnas ir Jennifer Deavesai – tėvas ir dukra, kurie televizijai pasakojo apie „puikų judviejų seksualinį gyvenimą“ bei jų meilės vaisių.
Tačiau ypatingo dėmesio ir pasmerkimo susilaukė trys konkrečios kraujomaišos istorijos, kurių pagrindiniai veikėjai – vyrai, kaimynų, bendruomenės ir bičiulių laikyti beveik idealiais ir gerbiamais piliečiais.
Vienas iš trijų atvejų netgi privertė Viktorijos valstijos premjerą pareikšti, jog šie nusikaltimai „verčia net atšokti iš siaubo“.
Kalbame apie Australijos priemiesčius, kurių gyventojai staiga patyrė šoką sužinoję, jog gyveno visai šalia pragaro.
Prievartinis seksas su tėvu, jo pusbroliu ir net gyvūnais
Ši vieta įsispraudusi tarp dviejų magistralių. Daugiau nei prieš 30 metų buvusių vynuogynų ir ūkių žemė buvo padalinta į gyvenamuosius kompleksus, kur įsikūrė sunkaus darbo nebijančių australų šeimos. Vietos gyventojai dar gyvenime nebuvo taip smarkiai šokiruoti, sunkiai žodžius kaltinamiesiems rinko net ir visko matę teisėjai.
2007 metais prabilta apie bylą, kurios pagrindinis veikėjas – 64 metų vyras, jo pusbrolis ir dar vienas pensininkas. Kraujomaiša ir žaginimai prasidėjo 1967 metais, kai mažiausiai aukai buvo vos šešeri. Ateinančius 23 metus tėvas kankino tris savo dukras. Vyras savo dukrų seksualines paslaugas siūlė savo vidutinio amžiaus pusbroliui, vertė jas lytiškai tenkinti ir vieną jo draugą. Lyg to dar būtų maža, dviem dukroms tėvo nurodymu teko santykiauti su gyvūnais.
Pragaras tęsėsi tol, kol jauniausiajai dukrai sukako 29 metai – visą tą laiką, naudodamasis emociniu šantažu, tėvas vertė atžalas tenkinti bjauriausius jo geidulius.
Pietų Australijos apygardos teisme 2007 metais net ir vyro advokatai pripažino, jog jo klientų veiksmai buvo „keliantys pasibjaurėjimą“ ir „atėmę iš aukų normalų gyvenimą“.
Esate „brokuotos prekės“
Savo dukrą jis išžagino mažiausiai 1400 kartų – kartais po kelis kartus į dieną. Vieną dieną, kai trylikametė mergaitė grįžo iš mokyklos, tėvas liepė jai eiti į miegamąjį ir nusirengti. Tada atsivėrė pragaro vartai.
„Esate brokuotos prekės, niekas jūsų nenorės“, - sakydavo tėvas.
Australijos Viktorijos valstijoje esančiame Latrobo slėnyje vyras smurtavo prieš savo dukrą ir pavertė savo sekso verge. Drama vyko net trijuose miestuose, po kuriuos skriaudikas tarsi šakalas sekiojo savo auką.
Savotiškos gaudynės vyko po visą Gipslandą. Mergina ne kartą bandė pabėgti. Viktorijos valstijos socialinės apsaugos departamento pareigūnai ėmėsi tirti šį reikalą, tačiau liguistą priklausomybę dukrai turintis vyras jos nepaleido.
Kartą, kai mergina bandė tėvui pasipriešinti, jis griebė jai už gerklės, prispaudė prie sienos, tris kartus smogė į pilvą ir sušvokštė: „Išmokysiu trenkti man atgal“. Galiausiai bylą pradėjus nagrinėti teismui, paaiškėjo, jog iškrypėlis tėvas dukrą luošino du trečdalius jos gyvenimo.
Kaltintojas sakė: „Kaltinamasis su savo dukterimi lytinių santykių turėjo kada tik panorėjęs. Ji negalėjo pabėgti, nes buvo grasinama ją nužudyti“.
„Niekur nesikreipiau, nes visi aplinkui manė, jog į svetimus reikalus kištis nereikia“, - pripažįsta viena netoliese gyvenusi moteris.
Mergina pagimdė tris su tėvu sugyventus vaikus. Viena mažylė mirė iš karto po gimimo – dėl sunkių smegenų ir kvėpavimo takų deformacijų. Du išgyvenę berniukai turi sunkią psichinę negalią, vienas iš jų beveik nekalba, o kitas neturi socialinių įgūdžių. Nei vienas mažylis neturi tėvo pavardės, neturi net gimimo liudijimo.
Buvęs šeimos draugas ir kaimynas prisimena, jog vaikai australą vadino „tėčiu“, o moteris be tėvo leidimo nedrįsdavusi kojos žengti iš namų.
„Man atrodo, kad ji niekada neturėjo savo gyvenimo. Tėvas jai buvo pats svarbiausias“, - sako kaimynas.
„Kartą buvau lauke, ir vaikai man girdint jo paklausė „Tėveli, ar galim gatvėj pasivažinėti dviračiais?“ Pamaniau – tėveli? Man tai nuskambėjo labai keistai. Niekaip neapleido mintis, jog jis yra... visų vaikų tėvas“, - siaubą prisimena kaimynas.
Net ir tada, kai moteriai pavyko palikti pragaru virtusius namus, tėvas ir toliau jai nedavė ramybės – dažnai lankė, likdavo nakvoti jos namuose. Akivaizdu, jog mergina emociniu požiūriu buvo savo tėvo įkaitė. Naujų moters namų kaimynai aiškiai matė, kad „yra tikrasis šeimininkas“.
Lynne prisistačiusi moteris prisimena kartą klaususi jaunosios kaimynės, ar ji nenorėtų pažaisti „Bingo“, o ji atsakiusi: „Oi ne, tėtis neleis“.
„Pamaniau „Tau neleis tėtis?“ Juk tau jau virš 30 metų – man tai pasirodė nesuprantama“, - prisimena Lynne.
Beveik visą gyvenimą tėvo terorą kentusios moters motina teigia apie kraujomaišą, prasidėjusią jų šeimos namuose, nieko neįtarusi.
Iškrypėliui atsidūrus už grotų, moters buvo paklausta, kas, jos manymu, yra jos nelaimingos dukters vaikų tėvas. Atsakymas pakraupino: esą dukra šiuo klausimu visada vengusi kalbėti, prasitarusi, jog „naktiniame klube sutiko vaikiną, tačiau daugiau nieko nepasakojusi“.
„Vieną dieną ji tiesiog susirinko daiktus ir išėjo. Nemačiau jos metų metus. Pirmą kartą apie tai sužinojau tada, kai jie atėjo ir išsivedė mano vyrą“, - dėsto australė. Kai policijos pareigūnai sulaikė dukrą tiek metų išnaudojusį vyrą, jis tarsi skerdžiamas šaukė „Nužudysiu tą kalę“.
Vėliau kaltintojas teismui pareiškė, jog australas „visai nesigaili, ką padaręs“ ir netgi turi drąsos tvirtinti, jog „bandžiau liautis, bet ji man neleido“.
Skurdas, purvas ir savas kraujas
Ši byla sukrėtė visą pasaulį. Sužeistų vaikų likimai šokiruoja dar labiau nei juos traumavusi patirtis.
Tingiame Australijos Naujojo Pietų Velso valstijos miestelyje netikėtai atskleista net keturias kartas sužalojusi kraujomaišos istorija. Šioje stovykloje nėra nei vandentiekio, nei elektros, tačiau pareigūnai joje aptiko 40 skurde ir purve gyvenančių 40 suaugusiųjų ir vaikų.
Dėdės mylėjosi su dukterėčiomis, tetos – su sūnėnais. Visi šiame pragare gimę vaikai – dešimtmečius trunkančios kraujomaišos vaisiai. Čia seksualine prasme visi buvo lygūs – tėvai ir dukros, motinos ir sūnūs.
Bandydama nuslėpti šiurpų gyvenimo būdą, šeima, mėtydama pėdas, keliaudavo iš vieno miestelio į kitą – kuo toliau nuo smalsių akių.
Stovykloje Australijos Naujojo Pietų Velso valstijoje mažiausieji buvo griežtai izoliuoti nuo išorinio pasaulio – jokio kontakto su svetimais. Mažamečiai netgi negalėjo lankyti mokyklos, tačiau orgijose buvo pilnateisiai nariai.
Dauguma vaikų iš minėtosios šeimos šiuo metu gyvena globos įstaigose. Vaikų teisių pareigūnai sako, jog dirbti su jais labai sunku, menkiausią sėkmę lydi gilus nuopuolis.
Kraujomaišos aukų asociacijos koordinatorė L. Shiels teigia, jog vaikai, atėję iš tokių šeimų, labai sunkiai prisitaiko prie įprasto normalaus gyvenimo.
„Nors savaime suprantama, jog vaikų apsaugos tarnybos privalo atimti vaikus iš tokių šeimų, dauguma mažamečių patiria itin skaudžius atskyrimo nuo šeimos padarinius – tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius“, - teigia koordinatorė.
„Dauguma vaikų, patekę į globos įstaigas, patiria didelį atskyrimo nuo šeimos skausmą, jaučiasi išplėšti iš tėvų glėbio, nors iš jų ir patyrė prievartą“, - komentuoja specialistė.
Vaikų teisių apsaugos pareigūnai nurodė iš kraujomaišos stovyklos išgelbėtiems vaikams nutraukti bet kokius ryšius su pusbroliais, pusseserėmis ir dėdėmis bei tetomis. Griežtai ribojami ir jų pasimatymai su motinomis.
L. Shields teigimu, iš šeimų atimti vaikai „depresuoja, demonstruoja agresiją, priešinimąsi“ arba „ patiria kitus sunkius atskyrimo padarinius“, kurie pasireiškia „miego sutrikimais, apetito praradimu arba nekontroliuojamu apetitu, neadekvačiu elgesiu“.
Teismo atstovai skelbia, jog jauniausias iš vaikų „augo atskirtas, izoliuotoje aplinkoje, neturėjo jokio kontakto su kitais žmonėmis“.
Pareigūnai teigia, jog mažamečiai šiuo metu pratinasi prie naujų globėjų – procesas sudėtingas ir truks ne trumpai.
Cindy – aštuonerių metukų kraujomaišos auka – besimaudydama visada su savimi žaidžia. Mergaitė pareigūnams pasakojo, jog ją save patenkinti išmokė pusbrolis Dwayne‘as, kuriam tada tebuvo devyneri. Mergaitė dažnai bandė tiesiai į lūpas pabučiuoti ją prižiūrintį vaikų apsaugos darbuotoją (vyriškos lyties). Sudrausminta, jog toks elgesys yra nepriimtinas, mergaitė pradėdavo gintis.
Devynerių metų Nadia atskleidė, jog jos dėdė Charlie – jos tėvas. Ji dažnai matydavusi kaip jis nesislapstydamas mylisi su jos motina Martha. Be to, mergaitė noriai pasakojo, kaip tėvas ir motina fotografuodavo jos lytinius organus.
Vaikų teisių pareigūnai prisimena ir 13 metų Kimberly – „mergaitės intelektas toks menkas“, jog praktiškai neįmanoma suprasti, ką ji sako. Vaiko kalbą šifruoti padėjo specialistai.
Globos namų poilsio kambaryje darbuotojai Kimberly ne kartą aptiko su 8 metų teta Carmen žaidžiančią seksualinio pobūdžio žaidimus.
Carmen savo globėjui pasakojo, jog Kimberly liečia jos „mergaitę“ – esą joms leidžiant laiką poilsio kambaryje tai vyksta nuolat.
„Paklausta apie savo elgesį, Kimberly tik šypsojosi ir sakė, jog taip elgiasi, nes jai patinka“, - teigiama teismo dokumentuose.
„Globėjas rekomenduoja mergaitę nuolat stebėti, neišleisti iš akių – yra nemenka rizika, jog mergaitė į seksualinius žaidimus įtrauks savo pusseserę Cindy ir tetą Carmen – arba bet kurį kitą globos įstaigoje besiglaudžiantį mažametį“, - skelbia teismo dokumentai.
Dwayne‘as, 15 metų Bobby, 14 metų Billy ir 12 metų Brianas „išreiškė norą grįžti pas motiną Betty“.
„Atsižvelgiant į vaikams tokiu atveju kilsiančią grėsmę“, toks variantas net nesvarstomas, konstatuoja pareigūnai.