Tačiau smurto protrūkis Čečėnijos sostinėje prieš V. Putino kalbą galėjo įvykti neatsitiktinai ir galėjo reikšti, kad Rusijos prezidento statytinis Ramzanas Kadyrovas praranda savo neramios respublikos kontrolę, pažymi „Bloomberg“.
Straipsnyje taip pat pažymima, kad Grozne vykstant kovoms, Čečėnijos prezidentas sėdėjo salėje Maskvoje ir klausėsi prezidento kalbos. Būtent iš Kremliaus salės R. Kadyrovas savo paskyroje „Instagram“ parašė, kad užpuolikai neva sunaikinti.
Rusijos žiniasklaida tuo metu skelbė, kad per ginkluotą susirėmimą žuvo 10 policininkų, o dar 20 buvo sužeisti. Tai pati kruviniausia ataka nuo 2010 metų rugsėjo, kai per susišaudymą gimtajame R. Kadyrovo mieste žuvo mažiausiai 18 žmonių. Rusų ekspertas Grigorijus Švedovas iš analitinio centro „Caucasian Knot“ sako, kad mūšiai Grozne gali pranašauti dideles permainas.
„Praėjusią naktį Grozne surengta ataka buvo stambaus masto ir gali reikšti, kad R. Kadyrovas praranda Čečėnijos kontrolę. Momento pasirinkimas gali būti susijęs su V. Putino kalba, taip pat su dvidešimtosiomis pirmojo Čečėnijos karo metinėmis“, - teigė G. Švedovas.
Pirmas Čečėnijos karas prasidėjo 1994 metų gruodžio 11 dieną, kai Čečėnijos respublika Ičkerija paskelbė esanti nepriklausoma ir pagal TSRS konstituciją išeinanti iš Rusijos sudėties.
G. Švedovas pridūrė, kad išeiviai iš Kaukazo, kovoję „Irako ir Levanto islamo valstybės“ pusėje, grįžo namo ir veikiausiai organizuoja neramumus Grozne. Laikraštis „Gazeta Wyborcza“ šiandien taip pat rašė, kad susišaudymas Grozne gali būti kerštas už V. Putino paramą Sirijos lyderiui Basharui al Assadui.
