Gegužės pabaigoje grupuotės „Islamo valstybė“ atstovas skelbė, kad džihadistai turi „tai daryti su Dievo leidimu – kitatikiams šis mėnuo turi virsti kančių mėnesiu.“ Kitas ekstremistas išplatino nuorodas, kaip nuodyti, su prierašu netaisyklinga anglų kalba: „Nepamirškite, kad artėja ramadanas – daugybės pergalių mėnuo.“
Mėnuo išties buvo pažymėtas krauju: po teroristinių išpuolių buvo nužudyta ir sužeista šimtai žmonių Orlande (Floridos valstijoje), Stambule, Dakoje (Bangladeše), o dabar Bagdade – liepos 3 d. sprogus bombai žuvo daugiau nei 200 žmonių. Bomba buvo susprogdinta prekybos centre, kuriame po ramadano pasninko buvo gausu pirkėjų su šeimomis.
Daugumai pasaulio musulmonų smurtas atrodo visiškai nesuderinamas su šventuoju mėnesiu, per kurį reikia ne tik pasninkauti, bet ir gilintis į dvasinius dalykus, melstis bei bendrauti su draugais ir artimaisiais. Tikima, kad už gerus darbus, atliktus per ramadaną, gaunamas atpildas yra daug didesnis, nei paprastai. Šią savaitę švenčiama Ramadano pabaigos ir pasninko nutraukimo šventė „Ed al-Fitr“.
Anot analitikų, džihadistai visuotinai išpažįstamą tikėjimą iškreipė siekdami savų tikslų. Trumpai jų skleidžiamą teoriją galima nusakyti taip: jei tiki, kad žudyti kitatikius yra gerai, dar geriau, jei tai darai per ramadaną.
„Nėra jokių abejonių, kad „Al Qaeda“, įvairios jai pavaldžios grupuotės, o dabar ir ISIS ramadanu naudojasi tarsi gaire ar riba, nuo kurios reikia atsispirti įkvepianti ir kurstant savo sekėjus bei šalininkus visame pasaulyje“, – sako knygos apie džihadą autorius Londono ekonomikos mokyklos profesorius Fawazas A. Gergesas.
Tačiau terorizmą tiriantys analitikai atkreipia dėmesį į tai, kad teroristiniai išpuoliai vykdomi ištisus metus ir nėra akivaizdžių įrodymų, kad per ramadaną jų padažnėja. Be to, beveik neįmanoma pasakyti, ką šis mėnuo reiškia konkrečiam teroristui.
Iškreiptas ramadano prasmės ir paskirties aiškinimas – tai vienas iš džihadistų pateiktų religijos interpretacijos pavyzdžių, kuris daugumą musulmonų piktina. Dar vienu tokiu pavyzdžiu reikia laikyti masinį priemonės „takfir“ (kito musulmono nužudymo apkaltinus jį erezija) taikymą. Grupuotė „Islamo valstybė“ vadovaujasi šiuo pažiūriu ir taip pateisina musulmonų žudymą, nesvarbu, ar jie būtų šiitai, ar sunitai, kurių religinei krypčiai grupuotė sakosi prijaučianti.
Tokiomis pažiūromis pagrįsta džihadistų vykdoma su ramadanu susijusi propaganda.
Garso įraše, išplatintame prieš prasidedant ramadanui, „Islamo valstybės“ atstovas Abu Muhammed al-Adnani ragina grupuotės šalininkus ramadano mėnesį vykdyti išpuolius Vakaruose, kaip atsaką JAV vadovaujamų sąjungininkų pajėgų atakoms Sirijoje ir Irake.
„Žinokite, kad krikščioniškieji kraštai nepajėgūs apsisaugoti ir ten nėra jokių vadinamųjų civilių“, – sako jis ir priduria, kad džihadistai turi imtis veiksmų, nes „mirdami per ramadaną gali tikėtis didesnio atlygio.“
Kiti propagandos skleidėjai bando remtis islamo istorija ir dabartinę džihadistų kovą lygina su Korane minima garsiąja per ramadaną iškovota pergale – pranašo Mahometo ir jo vadovaujamų karių priešų sutriuškinimu Mekoje. Kai kurie analitikai išveda paraleles tarp šių karių ir Orlande išpuolį įvykdžiusio Omaro Mateeno.
„Remiantis islamo istorija, per ramadaną musulmonai turi prisiminti, kas esą, ir atskirti tikinčiuosius nuo bedievių, – sako F. A. Gergesas. – Bet ISIS ir „Al Qaeda“ veiksmai yra pakurstyti keršto ir agresijos, o ne moralinių paskatų.“
Pastarieji išpuoliai turėtų būti siejami ne tiek su ramadanu, kiek su „Islamo valstybės“ noru pademonstruoti jėgą netenkant vis daugiau teritorijos. Irake ji nebekontroliuoja Ramadi, o praėjusį mėnesį buvo priversta pasitraukti iš Faludžos – per ramadaną tai žeminanti netektis.