Amiro Chamzato, kuris buvo čečėnų velajato (srities) vadas, perbėgimas į „Islamo valstybę“ – vienas iš akivaizdžiausių įrodymų, bylojantis apie ambicingus teroristinės organizacijos siekius Rusijoje. Socialiniame tinkle „Twitter“ birželio 21 dieną paskelbtame teroristų pranešime teigiama: „Liudijame, kad visi Kaukazo modžahedai – iš Čečėnijos, Dagestano, Ingušijos, Kabardos-Balkirijos ir Karačiajų-Čerkesijos – mąsto vienodai. Mes niekuo vieni nuo kitų nesiskiriame“. Jau birželio 23 dieną „Islamo valstybė“ išgirdo Kaukazo maištininkų ištikimybės priesaiką ir paskelbė kurianti naują velajatą (sritį), kurį kontroliuos iš Dagestano kilęs maištininkas Amiras Rustamas Asilderovas, dar žinomas kaip Abu Muhammadas al Kadarski.

Tiksliai įvardyti maištininkų veiklos mastą labai sunku, nes Rusijos pateikiama oficialia statistika, anot ekspertų, pasitikėti nevertėtų. Be to, vietos separatistų grupelių dydis nuolat kinta, maištininkų skaičius netgi priklauso nuo metų laikų ir kitų veiksnių, kuriuos prognozuoti gana sunku. Nepaisant to, vien 2014 metais Rusijoje buvo nukauti 249 maištininkai, o nuo 2010 metų regione iš viso žuvo 5816 civilių, saugumo pareigūnų ir maištininkų, skelbia „Caucasus Knot“, vykdantis konflikto regione stebėseną. Be to, Rusijos valdžios pareigūnų turimais duomenimis, kovoti į Iraką ir Siriją iš Rusijos, daugiausia Šiaurės Kaukazo, jau išvyko apie 2200 vyrų. „Islamo valstybei“ garsiai prabilus apie savo planus Rusijoje, didžioji dalis naujų maištininkų greičiausiai liks kovoti Kaukaze.

Rusijai islamistų terorizmas nesvetimas. Tai, kas paskutinį XX amžiaus dešimtmetį prasidėjo kaip kova už Čečėnijos nepriklausomybę, pamažu virto islamistų maištu, kuris tarsi pavojingas užkratas išplito po visą regioną. Oficialaus nacionalistinio pasipriešinimo virsmas islamistiniu kulminaciją pasiekė 2007 metais – ilgametis kovotojas Dokku Umarovas paskelbė įkuriantis vadinamąjį Kaukazo Emyratą.

Nepaisant to, kad Kaukazo islamistus su kitais džihadistų judėjimais vienija panašūs siekiai ir tikslai, jiems Kaukaze sekasi ne taip gerai kaip, pavyzdžiui, kovotojams Irake ir Sirijoje. Nors daugiausia laiko Rusijos islamistai praleidžia slapstydamiesi nuo Rusijos saugumo pajėgų, pastaruoju metu didžiausią grėsmę Kaukazo Emyratui kelia ne Rusijos valdžia, o „Islamo valstybės“ džihadistai.

Kai 2013 metais nukautą Doku Umarovą pakeitė Aliaschabas Kebekovas ir pabandė paremti ne tik Kaukazo Emyrato, bet ir Sirijoje veikiančių kovotojų iš Kaukazo, paklūstančių „Al Qaedos“ atšakos „Jabhat al-Nusra“ nurodymams, kontrolę, kilo naujų bėdų. Be to, augant „Islamo valstybės“ įtakai, Kaukazo teroristams pradėjo trūkti ne tik žmonių, bet ir pinigų. 

A. Kebekovo raginimas solidarizuotis su „al Qaeda“ nedavė naudos – naujausi kovotojai, kurie, praradus daugumą patyrusių veteranų, užėmė dominuojančią poziciją, paklusti nepanoro. Vien 2014 metų lapkritį ir gruodį net šeši Čečėnijos ir Dagestano maištininkų vadai pareiškė pereinantys į „Islamo valstybę“. Tarp jų – ir keli žinomi vardai, pavyzdžiui, Dagestano separatistų vadas Rustamas Asilderovas.

R. Asilderovo pasitraukimas daug pasako apie Kaukaze veikiančių maištininkų nuotaikas – nepasitenkinimą A. Kebekovo, kuris buvo pirmasis ne čečėnas, parėmęs vadovavimą, valdžia. Užuot didžiausią dėmesį skyręs išpuoliams Rusijos viduje, jis uždraudė savižudžių sprogdinimus ir bandė pelnyti vietos gyventojų Kaukaze palankumą, taip nutoldamas nuo jauniausių kovotojų.

Kaukazo Emyratas visada turėjo valdymo problemų. Nuo pat įkūrimo 2007 metais separatizmas ėmė plisti už Čečėnijos ribų į kitas Kaukazo respublikas, todėl nemenka dalis senesniųjų kovotojų pradėjo tolti. Emyratas pradėjo skilti į smulkesnius vienetus – velajatus, kurie buvo atsakingi už operacijas konkrečioje respublikoje ir regione. Pastarieji toliau skilo į dar smulkesnius darinius, vadinamuosius džamatus, kurie rūpinosi pasipriešinimo organizacija vietiniu lygmeniu. Nors iš esmės Kaukazo Emyratas ir laikomas organizacija, turinčia stiprią hierarchinę sistemą, iš tikrųjų centrinė vadovybė džamatų ir velatajų operacijų praktiškai nekontroliuoja.

Ekspertų teigimu, pasipriešinimo judėjimus labiausiai skatina nepasitenkinimas įnoringa ir korumpuota vadovybe, kuri noriai savo naudai naudojasi radikaliojo islamizmo ideologija. Kaip pažymi Jeanas François Ratelle, „tokie laisvos ideologinės struktūros veiksniai kaip asmeninių sąskaitų suvedinėjimai, nusikalstama veikla ir vietos problemos kasdieninėje maištininkų veikloje atlieka žymiai svarbesnį vaidmenį nei pati islamizmo ideologija“.

Taigi Kaukazo Emyratas leido įsigalėti laisvai pavienių grupuočių, kovojančių dėl skirtingų motyvų, valdymo sistemai ir praktiškai visą laiką skyrė akistatos su saugumo pajėgomis ir Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo žmonėmis vengimui.

Faktas, kad vidurinės grandies vadovai Kaukazo Emyratą iškeitė į „Islamo valstybę“, sulaukė ne tik A. Kebekovo, bet ir religinio autoriteto – Abu Usmano Gimrinskio – pasmerkimo. Tvyrantį chaosą dar pakurstė ir faktas, kad balandį A. Kebekovas buvo nukautas, o jį pakeitė Abu Usmanas, kuriam dabar tenka spręsti labai rimtą problemą – masinį pasekėjų traukimąsi.

A.Chamzato perėjimas pas „Islamo valstybę“ gali galutinai sunaikinti viską, kas liko iš džihadistų galios Kaukazo Emyrate. Jis buvo labai gerbiamas tiek paprastų kovotojų, tiek vadovybės. Be to, būtent jis buvo atsakingas už pastarąsias didelio masto atakas Rusijoje, pavyzdžiui, 2010 metais įvykdytus išpuolius Maskvos metro, 2011 metų išpuolį Domodedovo oro uoste ir ataką Grozne 2014 metų pabaigoje. 

Kad ir kokios bebūtų priežastys, bendradarbiavimas su „Islamo valstybe“ drastiškai terorizmo veido tikrai nepakeis. Šios organizacijos struktūra gana sudėtinga, ją sudaro daug pavienių vienetų, kiekvienas vietos vadas ir jo grupuotė turi pakankamą laisvę vykdyti išpuolius, rinkti lėšas ir veikti. Centrinė vadovybė atlieka teorinio kelrodžio vaidmenį ir ieško pateisinimo jų veiksmams. Ekspertų teigimu, tikėtis, kad „Islamo valstybė“ artimiausiu metu imsis griežtesnės savo elementų kontrolės, neverta – nors šiuolaikinės ryšio technologijos tokių galimybių ir suteiktų, daug svarbiau veiklą išlaikyti paslaptyje.

Pagrindinis „Islamo valstybės“ tikslas – visomis įmanomomis priemonės į savo pusę palenkti kuo daugiau musulmonų ekstremistų iš viso pasaulio. Sparčiai daugėjant ištikimybę „Islamo valstybei“ prisiekusiųjų, įskaitant kovotojus iš Kaukazo ar „Boko Haram“ Nigerijoje, galima teigti, kad bent jau kol kas „Islamo valstybei“ neblogai sekasi siekti užsibrėžto tikslo – kalifato atgaivinimo.

Kad ir kokia vėliava mojuotų maištininkai Kaukaze, panašu, kad tikėtis drastiškų jų strategijos pokyčių neverta, nors ir egzistuoja tikimybė, kad nemažai kovotojų, prieš tai galvojusių apie misijas Sirijoje, liks vykdyti išpuolių gimtinėje. 

Gerų naujienų Rusijos valdžiai labai nedaug. Bene vienintelis pliusas – Maskva galės be ilgesnių ceremonijų prisijungti prie pasaulinės kovos prieš džihadizmą. Ir bus priversta susimąstyti, kokias klaidas, maitinančias ekstremizmą daro, ir teks ieškoti būdų, kaip jų vengti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (997)