Šeštadienį, liepos 26 dieną, kalbėdamas per etninių Vengrijos lyderių susitikimą Rumunijos Baile Tušnado mieste dešiniojo sparno lyderis teigė, kad 2008 metų finansinė krizė sukėlė pokyčius, prilygstančius abiem pasauliniams karams ir 1990 metams, kurie buvo lemtingi Rytų ir Vidurio Europos tranzitui.
Šios finansinės krizės patirtis parodė, kad „liberalios demokratinės valstybės negali išlikti globaliai konkurencingos“, rašo euobserver.com.
„Nemanau, kad mūsų narystė Europos Sąjungoje (ES) trukdo sukurti naują, neliberalią valstybę, paremtą nacionaliniu pagrindu“, - teigė V. Orbanas.
Jo teigimu, šiuo metu pasaulyje vyksta varžybos, kaip geriausiai organizuoti valstybę, kad tauta galėtų klestėti.
„Šiandien pasaulis mėgina perprasti sistemas, kurios nėra vakarietiškos, nėra liberalios, galbūt net nedemokratiškos“, - sakė jis, kaip pavyzdį paminėdamas Singapūrą, Kiniją, Indiją, Rusiją ir Turkiją.
V. Orbanas, parlamente turintis dviejų trečdalių paramą, pažymėjo norįs rasti geriausią būdą, kaip pertvarkyti Vengriją, kad ji taptų konkurencingesnė, ir kad atėjo laikas skirtis su liberalizmo principais ir socialinės santvarkos metodais.
Jis teigė, kad šioms pastangoms trukdo pilietinės visuomenės grupės ir kad nevyriausybinių organizacijų nariai yra politikos aktyvistai, atstovaujantys užsienio interesams.
Budapeštas neseniai įsivėlė į politinį ginčą su Norvegija, kai Vengrijos teisėsauga surengė reidą į nevyriausybinių organizacijų, administruojančių pagalbą iš Vengrijos, biurus.
V. Orbano vyriausybė apkaltino fondą „Norwegian Fund“ remiant opozicines politines grupes.
Vyriausybės svetainėje skelbiama V. Orbano kalba veikiausiai nepatiks Briuseliui, kuris priekaištavo jam dėl pakeitimų, sugriežtinusių teismų sistemos ir spaudos kontrolę.
Už Europos skaitmenizaciją atsakinga ES komisarė Neelie Kroes pirmadienį, liepos 28 dieną, dar kartą užsipuolė V. Orbano administraciją, teigdama, kad Vengrijoje žiniasklaidos laisvei „tebetvyro didelis pavojus“.
V. Orbanas, kuris balandžio mėnesį buvo perrinktas antrai ketverių metų kadencijai, taip pat sulaukia kai kurių ES sluoksnių kritikos už tai, kad puoselėja ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Beje, Maskva neseniai paskolino Budapeštui 10 mlrd. eurų atominės elektrinės statyboms.
Iliustruodamas savo demokratijos supratimą, V. Orbanas nurodė, kaip Kongresas dėl kėsinimosi į jo galias galėtų pradėti apkaltą JAV prezidentui Barackui Obamai.
„Kaip manote, kaip ilgai išsilaikyčiau poste?“ - paklausė jis, galvoje turėdamas JAV sistemą.