„Šiaurės Korėjoje pastebimas pasirengimas raketų „Skad“ ir „Nodon“ bandymams“, – teigia šaltinis.
Remiantis JAV pareigūnų turima informacija, Šiaurės Korėjoje pastebėta mobilių raketų paleidimo sistemų. Raketos „Skad“ gali pasiekti taikinį, esantį už 500 kilometrų, o „Nodon“ – už 1200 kilometrų.
„Remiantis turimais duomenimis, galima daryti išvadą, kad Šiaurės Korėja ruošiasi bandymams ir taip dar didina įtampą Korėjos pusiasalyje“, – pabrėžia šaltinis.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas įsakė nuo penktadienio paskelbti karo padėtį šalies koviniuose daliniuose, padidėjus įtampai po to, kai įvyko retas artilerijos susišaudymas su Pietų Korėja prie smarkiai įtvirtintos abiejų šalių sienos.
Pietų Korėjos pajėgose jau anksčiau buvo paskelbta aukščiausio lygio parengtis, kai Šiaurės Korėjos kariuomenė ketvirtadienį paskelbė ultimatumą Seului, reikalaudama per 48 valandas išjungti prie sienos įrengtus propagandinius pranešimus transliuojančius garsiakalbius, nes priešingu atveju bus imtasis sutelktų karinių veiksmų.
Per ketvirtadienio vakarą sušauktą nepaprastąjį susitikimą Šiaurės Korėjos centrinė karinė komisija (CKK), kurios pirmininkas yra Kim Jong Unas, pritarė tam ultimatumui ir patvirtino planus dėl „atsakomojo smūgio ir kontrpuolimo visame fronte“.
Kaip praneša valstybinė naujienų agentūra KCNA, Kim Jong Unas įsakė Korėjos liaudies armijos (KLA) jungtinėms priešakinėms pajėgoms „pereiti į karo padėtį“ nuo penktadienio 17 val. vietos (11 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
Kariai turėtų būti „visiškai pasiruošę surengti netikėtas kovines operacijas“, o visame fronte turėtų būti paskelbta „dalinė karo padėtis“, lyderio žodžius citavo KCNA.
Pietų Korėjos ginkluotųjų pajėgų Jungtinis štabų vadų komitetas atsakydamas paskelbė tiesioginį kreipimąsi į KLA, ragindamas susilaikyti nuo bet kokių „beatodairiškų veiksmų“ ir perspėdamas, kad griežtai reaguos į bet kokias tolesnes provokacijas.
Šiaurės Korėja paskelbė panašių žingsnių jau yra atlikusi anksčiau, kai smarkiai padidėdavo įtampa tarp abiejų šalių. Vėliausiai tai buvo nutikę 2013 metais, kai Kim Jong Unas paskelbė „karo padėtį“ su Pietų Korėja.
Abi Korėjos formaliai tebekariavo pastaruosius 65 metus, nes 1950–1953 metų Korėjos karas buvo užbaigtas tik paliaubomis, o oficiali taikos sutartis niekada nebuvo sudaryta.
„Matėme tai anksčiau jau kelis kartus, bet tai nereiškia, jog visi šie veiksmai nėra pavojingi“, – sakė Seule įsikūrusio Korėjos universiteto Šiaurės Korėjos studijos profesorius Yoo Ho-yeolas.
„Egzistuoja reali tikimybė, kad ši konfrontacija atves į kokį nors ginkluotą susirėmimą“, – pridūrė jis.
Pietų Korėjos gynybos ministerija atmetė Šiaurės Korėjos ultimatumą, kurio terminas sukaks šeštadienį 17 val. vietos (maždaug vidurdienį Lietuvos) laiku, o jos atstovas tikino, kad „garsiakalbiai toliau veiks“.
Seulas pranešė, kad ketvirtadienį įvykusį artilerijos susišaudymą išprovokavo keli Šiaurės Korėjos paleisti sviediniai vieno Pietų Korėjos propagandos dalinio link.
Pietų Korėja atsakė iššaudama „dešimtis“ sviedinių iš 155 mm kalibro haubicų.
Beveik visi abiejų pusių iššauti sviediniai krito savose teritorijose demilitarizuotoje zonoje (DMZ) – 4 km pločio ruože palei jų faktinę skiriamąją liniją.